laukų kultūrinimas

lauk kultrinimas, melioracija. Rytprūsių laukų kultūrinimas pradėtas dar kryžiuočių XIII amžiuje. Kanalais ir grioviais sausintos drėgnos vietos, nuo potvynių ir kitko gintasi pylimais. Giriose darant lydimus įrengti nauji laukai. Iš ariamųjų plotų šalinti kelmai, akmenys. Vyslos pylimus pradėjo statyti olandų specialistai 1288. Apie 50 000 ha laukų žemdirbystei gauta, 1310–1350 pertvarkius Vyslos deltą. 1664 pastatyti Gilijos pylimai. 1689 pradėta kasti Priegliaus–Deimenos kanalą. 1760 nutiestas kanalas Šnekė–Medlaukiai. 1772 įrengtas perkasas prie Pervalkiškių. 1806 pradėti ilgamečiai laukų kultūrinimo darbai Nemuno deltoje. 1859 įkurta Linkūnų–Seckenburgo (Kryžionų) melioracijos draugija, prižiūrėjusi 22 180 ha plotą. Pirmą kartą tada panaudota Elbingo fabriko Schichau pagaminta garais varoma vandens siurblinė Petrikiuose. 1866 tokie įrenginiai statyti Juodgaliuose. Vėliau pritaikyti ir kitose vietovėse (prie Šnekės, Šalteikės ir kitur). 1892 įkurta Marių pylimų draugija (vok. Haffdeichverband), prižiūrėjusi 19 030 hektarų. 1894 pradėti statyti Nemuno deltos nauji apsauginiai pylimai; darbus atliko Berlyno statybų firma Karl Krause. 1895–1897 Nemuno deltoje pastatyta vandens siurblinės bei centrinė stotis (firma AEG Berlin). 1920–1930 toliau statyti laukų kultūrinimo įrenginiai Nemuno deltoje; ji visa išvagota melioracinių perkasų ir kanalų. Vandens siurblinės nusausino nemažus žemės plotus. Didelių melioracijos sistemų priežiūra rūpinosi draugijos. 1840–1936 Rytprūsiuose veikė 1275 vietinės Melioracijos ir upių sureguliavimo draugijos. Jos prižiūrėjo apie 252 740 ha plotą. 884-iems Nusausinimo kooperatyvams patikėtas 382 194 ha plotas, 59-ioms Pylimų draugijoms – 131 694 hektarai. Iki 1944 kraštas garsėjo sukultūrintais laukais ir pievomis, gausiais derliais. Drėgnesni laukai buvo nusausinti uždaru drenažu – požeminiu keraminių vamzdelių tinklu. Sovietmečiu didelė krašto dalis apleista ir nugyventa, suniokota ir nebeveikia buvusi įranga (siurblinės, sausinimo griovių, apsauginių pylimų, uždaro drenažo sistemos). Buvę derlingi plotai daug kur sulaukėjo, virto menkaverte dykra. Dar hidrotechniniai įrenginiai, melioracija.

Iliustracija: Būdingas Rytprūsių peizažas, iki 1933 / Iš MLEA

Iliustracija: Drenažo klojimas Nemuno deltoje, XX a. pradžia / Iš MLEA

Iliustracija: Sarapiniškių kaimo (Paprūsė) laukininko Prano Greičiaus žemės drenažo projekto planas, sudarytas XX a. 3‑iajame dešimtmetyje pagal klaipėdiškių patirtį / Iš Šilutės melioracijos muziejaus fondo