laikrodinė

laikrodnė, baldas-spintelė sieniniam švytuokliniam laikrodžiui. Daugybė krašto laikrodininkų gamino palyginti nebrangius sieninius laikrodžius su laikrodine; tokie laikrodžiai plito miesteliuose ir kaimuose. Laikrodinė, stovėjusi gerajame kambaryje (estuboje), buvo pasiturimo gyvenimo ženklas. Taip sekta dvarų bei didmiesčių mada. XVIII–XIX a. vyravo ant grindų statomos aukštos ir lieknos medinės 1aikrodinės. Jos dažytos, faneruotos ir lakuotos, puoštos intarsijomis, drožinėtos ir kitaip dailintos. Vėliau pradėti gaminti mažesni laikrodžių mechanizmai, talpinti į mažesnes laikrodines, kabinamas ant patalpos sienos. Senose nuotraukose užfiksuotos praeityje labai paplitusios laikrodinės. Jų gausa buvo savitos gyvensenos Mažojoje Lietuvoje rodiklis. Kartu su kitais miestiškais baldais laikrodinės kūrė savitus krašto interjerus, turtingesnius ir puošnesnius nei Didžiojoje Lietuvoje.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Laikrodinė Gilijos žvejo name, iki 1944 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Laikrodinė Tilžės muziejuje, iki 1944 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Sieninis laikrodis, 1771 / Iš Šilutės muziejaus fondo