Knypava

Knýpava (vok. Kneiphof), naujausia iš 3 Karaliaučiaus dalių, buvusi į pietus nuo pilies ir Senamiesčio (vok. Altstadt), to paties vardo saloje tarp Senojo ir Naujojo Priegliaus atšakų. 1262 sukilusiems prūsams sunaikinus Karaliaučiaus senąją užuomazgą, vėliau kūrėsi 3 savarankiškos gyvenvietės. Knypava (Knypabe) klostėsi kaip prekybininkų bei iš toli atvykstančių pirklių gyvenvietė. 1327 Knypavai suteikta Kulmo teisės ir miesto statusas, gautas herbas. Steigimo dokumente miestas pavadintas Knipab. Kryžiuočių Ordinas Knypavai perdavė Priegliaus pietinėje pakrantėje besikuriantį Priemiestį (vok. Vorstadt, arba Vordere Vorstadt), kuris tik Prūsijos kunigaikštystės laikais tapo teisiškai nepriklausomas. Knypava turėjo savo rotušę, turgų, teismą ir ginkluotą apsaugą. 1355–1370 buvo apjuosta medine gynybine siena. Tai buvo pirklių miestas, prekiavęs su Anglija, Olandija, Rusija, Didžiąja Lietuva. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laivai Nemunu, Kuršių mariomis, Deimena ir Priegliumi į Knypavą plukdydavo grūdus, linus, kanapes, vašką, smalą, žvėrių kailius, medį, gintarą, lašinius, rūkytą mėsą ir medų. Visa tai Knypavos pirkliai eksportavo į Vakarus. 1367 Knypava kaip savarankiškas miestas rėmė Hanzą per karą su Danija. 1455 Knypava 3 mėnesius kariavo su kitais dviem gretimais Karaliaučiaus miestais – Senamiesčiu ir Lyvenike (Labenike; vok. Löbenicht) ir pralaimėjo. Su šiais miestais Knypava kovojo ir 1454, kilus Prūsijos miestų sąjungos karui su ordinu. Tuomet Knypava rėmė šią sąjungą, bet pralaimėjo. Iš pradžių Knypavoje buvo 1 tiltas per Prieglių (Prekeivių ar Prekybininkų; vok. Krämer Brücke), pastatytas 1286 (perstatytas 1900). Iš salos šiaurvakarinio kampo pro Senamiesčio žuvų turgų jis vedė į pilį. Vėliau atsirado dar 5 tiltai: 2 į Priemiestį – 1322 (1907) Žaliasis (vok. Grüne Brücke) ir 1377 (1886) Atmatų (vok. Köttel Brücke) bei į Senamiestį – 1397 (1896) Kalvių (vok. Schmieder Brücke). 1542 (1882) pastatytas Medaus tiltas (vok. Honig Brücke) į rytuose esančią didelę Lomzės (vok. Lomse) salą. Kiekvienas tiltas turėjo savo vartus bei to paties vardo bokštą. 1374 Knypavoje pastatyta rotušė, 1695–1697 – nauja, joje po 1724 buvo magistratas, nuo 1927 miesto muziejus su Immanueliui Kantui skirta ekspozicija. 1304 Knypavoje įkurta pirmoji Mažojoje Lietuvoje mokykla (vėliau Katedros mokykla, Albrechto kolegija, Knypavos gimnazija, vok. Kneipföfsches Gymnasium). 1300 statyta bažnyčia nebesutalpino tikinčiųjų ir Sembos vyskupas Knypavos salos rytiniame gale 1322 (ar 1330) pradėjo statydinti didelę šventovę. Ši Knypavos parapinė bažnyčia 1333 tapo Karaliaučiaus katedra. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas, nepaisydamas knypaviečių protestų, įkūrė Knypavos šiaurrytiniame pakraštyje Karaliaučiaus universitetą (atidarytas 1544). Katedros ir universiteto senųjų rūmų kvartalas užėmė beveik 1/3 salos. Universiteto bendrabutyje ryčiau Katedros 1736–1740 gyveno būsimasis poetas Kristijonas Donelaitis, Magistrantų skerstgatvyje pas profesorių G. D. Knipkę 1754–1766 I. Kantas. Knypavoje lankėsi daug įžymių pasaulio ir Didžiosios Lietuvos žmonių, pvz., 1831 poetas Simonas Stanevičius, apie 1930 rašytojas Antanas Vienuolis. Tik 1724 VI 3 karaliaus Friedricho Wilhelmo I aktu Knypava su 2 gretimais miestais susijungė į vieną Karaliaučiaus (vok. Königsberg) miestą su bendru herbu (buvusių 3 herbų junginiu). Knypava patyrė nemaža nelaimių. 1513 per didelį gaisrą sudegė Priemiestis, o 1520 patys miestiečiai jį sudegino, kad neatitektų atžygiavusiai lenkų kariuomenei. 1621 baisus potvynis apsėmė visą Knypavos salą, ties Katedra vanduo pakilo virš pamatų. Prieglius sugriovė visą Atmatų tiltą. Didelis potvynis kilo ir 1829, vanduo užtvindė apatinius universiteto aukštus. Didžiulis 1811 gaisras Knypavoje sunaikino net 144 namus. Iki 1944 Knypava buvo labai tankiai apstatyta teritorija. Nedideliuose stačiakampiuose kvartaluose tarp daugybės gatvių buvo pristatyta 4–6 aukštų mūrinių pastatų, tik Katedrą juosė nedidelis šventorius ir senosios kapinės. Čia per šimtmečius sukaupta daug vertybių. 1944 VIII 29–30 per antrą masinį anglų ir amerikiečių aviacijos antskrydį (350 lėktuvų; pirmą kartą žmonijos istorijoje išbandytas napalmas) Karaliaučiaus miesto centras su Knypavos sala virto didžiule griuvėsių krūva; žuvo 2 400 gyventojų, apie 150 000 žmonių neteko namų. Iš senojo universiteto ir Katedros teliko sienos ir Kanto mauzoliejus. Knypavos liekanos dar nukentėjo 1945 puolant sovietinei kariuomenei. Sovietmečiu Knypavoje sunaikinti visi senieji pastatai bei jų liekanos. Ne kartą rengtasi sunaikinti ir Katedros griuvėsius – juos gelbėdavo kultūros veikėjų protestai. Siekiant sunaikinti buvusio gyvenimo pėdsakus Knypavos sala visiškai perplanuota: ją perkirto autotransporto estakada, vietoj buvusių tankiai apstatytų kvartalų pasodinti medžiai, įrengta sovietinių skulptūrų paroda. Nykstantys Katedros griuvėsiai tik 1992 pradėti atstatyti Vokietijos lėšomis. Vietovardis sietinas su knyp- šaknies žodžiais: vandenvardžiu Knpava (Minijos kairysis intakas), liet. knýpava – knibždynas, arba daugybė, asmenvardžiu Knýpas, liet, knypà – kas liesas, paliegęs, latv. kaimas Knipis, liet. Knipiškės.

L: Gause F. Königsberg. Die Geschichte der Stadt Königsberg in Preussen. Köln, Graz, 1965–1972, Bd. 1–3; Gause F. Königsberg in Preußen. Die Geschichte einer europäischen Stadt. 1987; Dehio-Handbuch der Kunstdenkmäler West- und Ostpreußen. München, Berlin, 1993.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Vytautas Šilas

Iliustracija: Knypavos sala Karaliaučiuje: Katedra, senasis universitetas, tankiai užstatyti kvartalai, laivai Priegliuje, XVIII a. / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Knypava, iki 1944 / Iš MLEA