Kniautų valsčius ХIII–XV a.

Brandenburgo komtūrijos administracinis teritorinis vienetas.

Kniautų valsčius XIII–XV a. Tuomet jis (vok. Kammeramt Knauten) priklausė Brandenburgo komtūrijai. Miestų jame nebuvę. Fiksuotas tik vienas palivarkas – Neuendorf. Kaip dvarai ir prūsų kaimai minėti: Bichau, Bögen [Bėgiai], Modien [Modynai] Proik, Läutern, Wogau [Vaigava], valdę 220 hakenų žemės. Vokiškais kaimais užrašyti: Aldinhof (Althof), Knauten [Kniautai], Codrinen (Godrinen), Compau (Kompau), Korkinne (Görken) [Gerkiai], Dranxiten (Drangsit), Idirwangen (Uderwangen) [Ūdravangis], Lewikten (Lewitten) [Levytai], Molhusin (Mühlhausen), Peniten (Plenitten) [Plinyčiai], Perappeln (Rappeln) [Rapeliai], Posmal (Pasmalen) [Pasmaliai], Klein Proke (Klein Park), Sauszekarten (Sausgörken), Schrumbain (Schrombenen) [Skrumbainiai], Smoditen (Schmoditten) [Smedyčiai], Unru (Unruh), Virzighuben (Vierzighufen), Wittenberg, Wernesdorf (Wernsdorf), Attaganten, Dobkarten, Sinediten, Wessilkarten. Baltiški daugelio šių kaimų pavadinimai rodo jų seną kilmę ir krašto senųjų gyventojų gausą (vien vokiečių kolonistų įkurti naujieji kaimai pavadinti vokiškais vardais). Valsčiuje veikė daug malūnų: Kobbelbude [Kobuilbūdžiuose], Frisching [Frišinge], Moriten [Maryčiuose], Neudorf, Dobelkarten, Drangsit, Lewitten [Levytuose], Mühlhausen, Plenitten [Plinyčiuose], Таraw [Toravoje], Uderwangen [Ūdravangyje]. Malūnai buvę įvairaus dydžio, mokėjo skirtingas duokles (grūdais ir pinigais).

Martynas Purvinas