Klaipėdos buriuotojai

Klapėdos buriúotojai. Pirmieji Klaipėdos buriuotojai buvo atsikėlėliai iš Anglijos, prie jų prisidėjo vietos gyventojai. Susidarė buriavimo pradininkų grupė: J. Masonas, Anckeris, H. Skougardas, R. Werneris, laivų statybos meistras Schönfeldas, Eggertas, Beerbohmas ir konsulas Butkus. 1869 Klaipėdoje įvyko pirmoji regata. 1884 įkurta Klaipėdos buriuotojų sąjunga (Memeler Segel-Verein). 1923 Klaipėdos buriuotojai dalyvavo keliose tarptautinėse regatose Latvijoje ir Estijoje. Daugelis Klaipėdos buriuotojų pirmuosius įgūdžius įgijo 1924 susikūrusioje Klaipėdos jūrų skautų organizacijoje. Jos jachta Budys (kapitonas Kristupas Plonaitis) 1926–1931 plaukiojo į Liepoją, Gotlando salą, Kopenhagą, Karaliaučių, Rygą. Kazys Mažonas, 1930 įsigijęs jachtą Gulbė (kapitonas K. Plonaitis), 1933 pasiekė Londoną. 1935 Klaipėdoje įkurta Lietuvos buriuotojų sąjunga. Klaipėdos buriuotojų jachtos nuolat rungtyniavo tarptautinėse regatose. 1935 Klaipėdos buriuotojai dalyvavo Baltijos buriavimo sąskrydyje Gotlando saloje, 1936 – regatose Estijoje ir Suomijoje. 1937 jachta Žalčių karalienė užėmė I vietą tarptautinėje regatoje aplink Gotlandą. 1938 Klaipėdoje ir Nidoje įvyko tarptautinė regata, dalyvauta varžybose Latvijoje ir Estijoje. 1938 VII 24–31 Klaipėdoje surengta Lietuvos tautinės olimpiados buriavimo regata, kurioje dalyvavo Hay tipo jachtos: Rūta (V. Didžys, E. Purvinas, Bliumas), Budys I (M. Jagutis, Zairys, Kavaliauskas), Nijolė (J. Deckys, Brakas, Gailius) bei olimpinės jolės: Nida (V. Kalvaitis), Kintas (Galvanauskas), Smiltynė (Virkietis). 1939 Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą, Klaipėdos buriuotojų veikla nutrūko.

Dar skaitykite: Budys, buriavimas, Buriuotojų sąjunga.

L: Kurschat H. A. Das Buch vom Memelland. Oldenburg, 1990; Lietuvos sporto žinynas. T. I, V., 1999.

Leonardas Poviliūnas

Iliustracija: Kuršvaltė mariose, iki 1939 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio