Klaipėdos jūrų skautai
Klapėdos jrų skáutai, visuomeninė jaunimo organizacija, siekusi išauklėti savo narius Dievo, tėvynės ir artimo meilės dvasia, specialiais žaidimais, iškylomis, stovyklomis ir praktine veikla mokiusi jaunuolius jūrininkystės pagrindų, kad vėliau jie galėtų teoriškai ir praktiškai rengtis jūrininko profesijai, tarnauti būsimame Lietuvos jūrų laivyne. Jų šūkis – turėti savo laivyną. Tai buvo vienintelė Lietuvos būsimų jūrininkų auklėjimo organizacija. Jūrų skautų budžių skyrius Klaipėdoje susikūrė 1924. Tarp steigėjų buvo: Martynas Brakas (jis tapo skilties vadu – skiltininku), F. ir V. Buntinai, A. Kybrancas, Plonaitis, F. Stiklorius ir kiti, iš viso apie 10 žmonių. Narių sparčiai daugėjo. Iš pradžių jie buvo įsikūrę Kopgalio tvirtovės patalpose, naudojosi irkluojama ir buriuojama valtimi. 1926 Lietuvos moterų tautiniam laivynui remti sąjunga Klaipėdos jūrų skautams nupirko jachtą, pavadintą Budys. Juo plaukiodami mariose ir Baltijos jūroje (į Rygą, Gotlando salą ir kitur) įgijo patirties daugelis Klaipėdos jūrų skautų būsimų buriavimo sporto vadovų bei meistrų. Per 7 metus nuplaukęs kelis tūkstančius jūros mylių, Budys 1933 sudužo prie Klaipėdos molų. 1936–1939 skautai turėjo 3 lenktynines jachtas: Budys I, Budys II ir Baltoji lelija. Tomis jachtomis K. Pauža, M. Jurgutis ir L. Knopfmileris regatose yra laimėję I vietas. Padaugėjus narių, įsisteigė jūrų skautų tuntas, naudojęs tas jachtas. Savo laivais Kastytis ir Gražina skautams leisdavo naudotis AB Maistas, atskiros valtys buvo Smiltynėje ir Palangoje. 1939 netekus Klaipėdos, skautai savo jachtas išplukdė į Šventosios uostą. Vasarą jūros šaulių jachta Šaulys dar atliko tradicinę kelionę į Liepoją ir Gotlando salą. Klaipėdos jūrų skautai padėjo Lietuvos prekybos bei karo laivyno pagrindus: 75% tų laivynų įgulų ir vadovų su jūrininkyste susipažino būdami skautais.
Dar skaitykite jūros skautai.
Leonardas Poviliūnas
Iliustracija: Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ I susiėjimas Klaipėdoje. Jūrų skautai įneša Mažosios Lietuvos vėliavą. Šalia vėliavnešio senasis budys Jurgis Plonaitis, 1989