kelionės į Mažąją Lietuvą

keliõnės į Mãžąją Letuvą. Savo įspūdžius iš kelionių po Mažąją Lietuvą aprašė daug senųjų keliautojų (A. ir W. Humboldtai), Otto Glagau ir kiti) paminėdami krašto gamtos grožį (ypač Kuršių neriją), savitą žmonių gyvenseną. Atsiminimų paliko įvairių amžių karų dalyviai. Tai vertingi žinių apie Mažosios Lietuvos praeitį šaltiniai. XIX a. pabaigoje–XX a. I pusėje Mažojoje Lietuvoje buvo mėgstamų lankyti vietų. Nida garsėjo Europoje didelėmis smėlio kopomis, Rusnė viliojo punšais, geru viešbučiu, dideliu koncertų sodu, sporto sale, išvykomis briedžių pažiūrėti ar lašišų gaudyti. Svečiai dažnai lankydavosi Skirvytės upės kairiajame krante buvusioje Briedžių girioje (vok. Elchwald), kur buvo įrengta specialios kabinos, 2 m aukščio pastoliai su turėklais. Rudenį iš ten didikai ir kiti medžiodavę briedžius. Netolimos kelionės laivais Skirvytės upe, lašišų gaudymas svečiams darė įspūdį, todėl jas mėgo įvairios draugijos bei turistai iš Vokietijos. Čia būdavo patogu atvykti garlaiviais ar geležinkeliu. Mažosios Lietuvos gamtą vertino ir Vokietijos kaizeriai, turėję Romintos girioje savo medžioklės rūmus, ten dažnai atvykdavo medžioti ir atostogauti. 1891 rugpjūtį Rusnėje lankėsi ir Briedžių girią apžiūrėjo Antropologinės draugijos nariai, tarp jų – žymūs profesoriai Lindemannas, Wirchovas, Waldeyeris. 1902 liepą Vokiečių gydytojų dienos Karaliaučiuje dalyviai vyko į Klaipėdą, kur aplankė leprozoriumą, vėliau dalis keleivių garlaiviu nuvyko į Briedžių girią, stebėjo lašišų gaudymą Skirvytėje. Apie keliones į Mažąją Lietuvą rašė ne tik Vokietijos, bet ir Amerikos laikraščiai. Tarpukariu Klaipėdoje ir krašte lankydavosi keliautojai iš įvairių šalių. Pvz., 1936 rugpjūtį į Klaipėdą buvo atplaukę 40 turistų iš Švedijos. Tarpukariu Klaipėdoje ir Kaune buvo įsteigtas Švedijos–JAV laivų susisiekimo linijos skyrius. Jis ištisus metus laivu Marieholm gabendavo keleivius į Baltijos šalis. Vasarą keletas Švedijos–JAV transatlantinių laivų atplaukdavo iš JAV į Lietuvą. Jais atvykdavo daug Amerikos lietuvių. 1934 į Klaipėdą laivais atvyko 2277 keleiviai, išvyko 1758. Nuo 1924 organizuotos Didžiosios Lietuvos moksleivių pažintinės ekskursijos į Klaipėdos kraštą (o Mažosios Lietuvos mokytojų ir mokinių – į Didžiąją Lietuvą) bandant glaudžiau susieti šias Lietuvos Respublikos dalis, sumažinti buvusią įtampą tarp didlietuvių ir klaipėdiškių. Tuo (kaip svarbia politine priemone) užsiėmė ir Lietuvos Respublikos kariuomenės švietimo skyrius (Petras Jakštas ir kiti). Didžiojoje Lietuvoje propaguotos kelionės prie jūros, Jūros diena Klaipėdoje. Į Klaipėdos kraštą keliaudavo ir Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų studentai (pvz., 1936–1939 Respublikinio pedagoginio instituto studentai). Tarpukariu kelionės po vaizdingas Mažosios Lietuvos vietoves Rytprūsiuose buvo plačiai propaguojamos, aprašomos įvairių firmų išleistuose kelionių vadovuose (dažnai nepaminint krašto lietuviškumo). Įvairiose vietose t. p. rengtasi priimti keliautojus, tikintis gauti iš to pelną. Pvz., 1934 Labguvoje keliautojų laukė 3 viešbučiai, 2 fotografai, 2 automobilių nuomos punktai, remontininkai ir kita. Labguvoje buvo sava laivų bendrovė, keliautojus veždavo ir autobusai. Iš ten didesni ir mažesni laivai plaukė į Tilžę, Nemunyną, Agilą, Giliją, Didžiąją Samanynę. Keliautojus kvietė sporto aikštynai Labguvoje, vietos įdomybės (pilis, senoji bažnyčia, muziejus, rotušė). Reklamuota ir mažesnių gyvenviečių įdomybės bei patogumai (ten buvę užeigos namai ir kita). Populiarios buvo kelionės į Rasytės paukščių žiedavimo stotį, kur apžiūrinėtos įvairios gaudyklės, voljeruose laikyti pagauti paukščiai ir kita. Iš Tilžės Nemunu kursuodavo garlaiviai. Savaitgaliais jie naudoti daugiau pramoginėms iškyloms, kitu laiku – kaip patogi susisiekimo priemonė įvairių sluoksnių žmonėms. Garlaiviais plukdyti ir keleiviai, ir kroviniai. Tarpukariu ypač klestėjo kelionės į Kuršių neriją. Kuršių mariose veikė garlaivių linija Klaipėda–Krantas. Laivai stodavo Juodkrantėje, Preiloje, Nidoje, Rasytėje. Mažosios Lietuvos gamtą vertino ir nacistinės Vokietijos veikėjai, atvykdavę medžioti į krašto miškus ir čia turėję savo vilas. Tarpukariu nemažai Lietuvos Respublikos gyventojų vykdavo į Rytprūsius. To meto spaudoje skelbti įspūdžiai iš kelionių į Tilžę, Karaliaučių, Marienburgą ir kita.

Dar skaitykite: keleivių gabenimas, Kuršių marių laivyba.

L: Didysis Lietuvos metraštis–kalendorius 1936 metams; Mokslo dienos. 1937, nr. 11, p. 66; Der redliche Ostpreuße. Leer 1987. Lietuvininkai. V., 1970; Rozentalis P. Ruso, keliavusio po Prūsiją 1814 metais, pastabos apie šį kraštą ir jo gyventojus // Pergalė. 1990, nr. 12, p. 147–163; Болотов Г. В Кенигсберге. Калининград, 1990; Pupšys V. Susitikimai ir ekskursijos 1924–1933 // Vakarų Lietuvos katalikiškoji kultūra. III, Klaipėda, 1996; Albrecht D. Keliai į Sarmatiją. V., 1998; Rėza L., Žinios ir pastabos apie 1813 ir 1814 metų karo žygius... V., 2000.

Leonardas Poviliūnas

Vladas Pupšys

MLFA

Iliustracija: Garlaivis „Kuršių marės–Kurisches Haff“, apie 1930 / Iš Nijolės Strakauskaitės rinkinio