Katyčiai

Katýčiai (vok. Coadjuthen), bažnytkaimis ir valsčiaus centras Pagėgių apskrityje, prie Šyšos aukštupio, 19 km į šiaurę nuo Pagėgių, 11 km į pietryčius nuo Žemaičių Naumiesčio. Vingiuotame Šyšos slėnyje yra piliakalnis, vietos gyventojų Pilaite vadinamas. Ordino raštuose minimi Kotitten. Žemaičių seniūno Kęsgailos laikais (1451–1481) Katyčių apylinkes valdė Ordinas. Po karų su kryžiuočiais Katyčių apylinkėse pradėjo kurtis XV a.–XVI a. pradžioje atvykę žemaičiai. Sprendžiant tarpusavio konfliktus dalis jų rėmėsi kryžiuočiais, o vėliau Prūsija. 1501 žemaičių seniūnas Stanislovas Kęsgaila reikalavo Katyčius grąžinti jam. Po to Katyčiai ėjo iš rankų į rankas. 1533 Katyčius buvo užėmę Prūsijos šalininkai (išeiviai iš Žemaitijos), pastatę savo gyvenamąsias būdas. Po ilgų derybų (dalyvaujant karalienei Bonai ir kunigaikščiui Albrechtui) su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste 1555 Katyčių apylinkės priskirtos Prūsijai. 1570 veikė malūnas. Pirmoji bažnyčia pastatyta 1568 gretimame Bažnytkiemyje (Katyčių parapija, Katyčių parapinė mokykla). 1573 I. Portancijaus žemėlapyje žymėta Katyčių pilis. Nuo 1792 buvusi prekyvietė, dideli turgūs, pasienio prekyba su Žemaitija paskatino Katyčių augimą. Gyvenvietė kūrėsi Šyšos aukštesniajame dešiniajame krante. Kelių link Degučių, Pakamonių bei Mediškiemių sankryžoje buvo turgaus aikštė su prekybos eilėmis, 1906 pradėta grįsti akmenimis. Katyčių centras buvo užstatytas mūriniais puošniais 1–3 aukštų pastatais. Katyčių branduolį supo gausūs laukininkų viensėdžiai. Tai buvo būdingas Mažosios Lietuvos laukininkų miestelis. Katyčių parapijai XIX a. pabaigoje priklausė gyvenvietės (kai kurios vėliau priskirtos Natkiškių parapijai): Akmeniškiai, Antšyšiai (vok. Altweide), Antleičiai, Aukštkykiai, Daubarai (vok. Jurge Kandscheit), Dėkintai, Endrikaičiai, Gėgždai, Kalnujai, Katyčiai, Kažiamėkai, Kekersai, Laugaliai, Mediškiemiai, Meišlaukiai, Minjotai (vok. Gailus Witpien), Mišpetriai, Naustubriai, Ostradirviai, Ostiškiai, Pėteraičiai, Reizgiai (Raizgiai), Rėžiai, Sauliai (vok. Joseph Grutscheik), Skersviečiai, Skrodliai, Stremeniai, Stubriai, Svaraitkiemis, Šlauniai, Timsriai, Tutliai, Uikšiai, Ulozai, Usėnai, Versmininkai, Žardviečiai. Gyvenviečių pavadinimų lietuviška kilme netenka abejoti. Daugelis jų yra pavardinės kilmės. Tai liudija Katyčių bažnyčios krikšto knygose 1669 įrašyti lietuvininkai, gyvenantys jų pavardėmis pramintose gyvenvietėse: Daubaraitis Daubaruose, Kažamekaitis Kažamėkuose, Kekersa Kekersuose, Mišpetrienė Mišpetruose, Raizgaitis Raizgiuose, Riežaitis Riežiuose, Ulozaitė Ulozuose. Dar XIX a. čia laikytasi senųjų tradicijų – Katyčiuose tada užfiksuoti dailūs krikštai. XX a. pradžioje veikė pažyčkos draugystė (taupomoji-skolinamoji kasa), ratininkų (dviratininkų), turnerių (gimnastų – nuo 1907 rugsėjo) draugijos, laukininkų šuilė (žemės ūkio mokykla). Knappkė iš Naustubrių įkūrė strėlių (šaulių) draugiją. 1905 buvo 882 gyventojai, iš jų 263 lietuviai (30%). Katyčių apylinkėse lietuvių tautinis judėjimas išryškėjo XX a. pradžioje: iš Tilžės atvykdavo lietuvių choras, paskaitininkai. 1911–1939 Katyčiuose veikė lietuvių „Vainiko“ draugija, kuriai priklausė 100–150 narių (steigėjas Jonas Aušra). 1916 I 27 Katyčių parapijoje įsteigta lietuviška Evangelikių Moterų pagalba. 1923 buvo 936 gyventojai, 1939 – apie 1200, 1941 – 947 gyventojai. Tarpukariu Katyčiuose buvo 2 pradžios mokyklos, valsčiaus savivaldybė, policijos įstaiga, paštas, vaistinė (veikė nuo 1850), lietuvių bankelis, taupomoji-skolinamoji kasa, draudimo įstaiga, skerdykla, plytinė, 2 vėjo malūnai, vandens malūnas (į šiaurės rytus nuo Katyčių), keliolika amatininkų dirbtuvių, daug krautuvių. Gyvai prekiauta su gretima Žemaitija, vykta pro Laugalių muitinę. Katyčių seniūnijai tada priklausė ir Uikšiai (iš pavardės Uikšys, tik Klaipėdos krašte sutinkamos). Tarpukariu Katyčiuose veikė Santaros draugija, Katyčių giedotojų draugija (turėjo savo chorą su 61 dainininku 1928, dalyvavusį II Lietuvos dainų šventėje Kaune) ir kitur. Sovietmečiu sunaikinta dauguma Katyčių viensėdžių, buvusios įmonės ir dirbtuvės. Vertingą miestelį atsisakyta įrašyti į to meto kultūros paminklų sąrašus, saugoti jo kultūros paveldą. Buvo suniokota ir perdaryta Katyčių bažnyčia, joje įrengti kultūros namai. Katyčių gyventojai ne kartą protestavo dėl bažnyčios niokojimo. Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bažnyčia restauruota ir 1994 V 28 vėl pašventinta. Katyčiuose tebėra vaizdingų pastatų, išliko tradicinio miestelio pavidalas, nors senieji pastatai ir po 1990 naikinami. Vietovardis yra priesagos -yt- vedinys iš Kat- šaknies vardo, plg. lietuviškas pavardes Kat-aitis, Kat-elė, Kat-utis, prūsų Katell, Katucke. Vokiškas pavadinimas Coadjuthen kilęs iš lot.-vok. Coadjutor – pagalbininkas, pagalbinė parapija (vok. Gehilfe, Nebenpfanstelle).

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Algirdas Žemaitaitis

Iliustracija: Katyčių pašto spaudas, 1928

Iliustracija: Katyčių turgaus aikštė, iki 1944 / Iš Evos Kestenus rinkinio (Vokietija)

Iliustracija: Ištuštėjusi Katyčių aikštė, 1993

Iliustracija: Katyčiai, XX a. pradžia / Iš Ingridos Gendroll rinkinio

Iliustracija: 1923 Klaipėdos krašto sukilimo dalyviai iš Katyčių, vadovas J. Mileris / Iš Šilutės muziejaus fondo

Iliustracija: Katyčių senieji pastatai, 1993–1999

Iliustracija: Katyčių senasis pastatas, 1993–1999

Iliustracija: Katyčiai, miestelio centras, 1928 atvirukas / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: Katyčiai, laukininko sodyba, 1928, atvirukas / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: Lietuvininkų grupė Katyčiuose. Tarp jų: Kesteniai (Eva viduryje, II eilėje 5), Martha Spingies, Charlotte Linkies, Anna Ašmonies, Mearinai, apie 1934 / Iš Evos Kestenus rinkinio (Vokietija)

Iliustracija: Katyčių prekyvietė, 1999

Iliustracija: Katyčių turgus, apie 1934 / Iš Evos Kestenus rinkinio (Vokietija)

Iliustracija: Katyčių turgus, apie 1934 / Iš Evos Kestenus rinkinio (Vokietija)