Karaliaučiaus lietuvininkų parapija

lietuviškos Karaliaučiaus bažnyčios ir lietuvininkų evangelikų liuteronų bendruomenė.

Karaliáučiaus lietùvininkų parãpija. Pamaldos lietuvių kalba pradėtos rengti nuo 1526 Didžiosios ligoninės (vok. Gross-Hospital) maldos namuose, po to – Karaliaučiaus priemiesčio Steindamo Šv. Mikalojaus, nuo 1603 – Sakaimio, Šv. Elžbietos bažnyčiose. Kai pastaroji 1807 buvo atiduota kariuomenės reikmėms, lietuviškos pamaldos vyko pagrindinėje Sakaimio bažnyčioje. Pirmasis lietuvis kunigas 1531–1535(?) buvo iš Šilalės į Tilžę atsikėlęs Jonas Tartyla. Jis 1536 V 30 paskirtas į Įsrutį, o 1537 – į Ungurą (Angerburgą). 1550–1587 Karaliaučiuje kunigavo Martyno Mažvydo pusbrolis, lietuvių kultūros darbuotojas Baltramiejus Vilentas, 1587–1602 Jonas Bretkūnas, 1604–1621 Lasarus Sengstockas, 1621–1629 Jonas Rėza, 1648–1654 Christophas Praetorius. Kurį laiką pamaldas laikė kantoriai. 1841–1884 lietuvių kunigu buvo visuomenės veikėjas, lingvistas Frydrichas Kuršaitis. Po jo mirties lietuviškos pamaldos nutrauktos, bet apie 1889 vėl atnaujintos. Jas laikė lietuviškai kiek pramokęs netolimos Labotos parapijos kunigas Otto Prelwischas, apie 1900 Kristupas Jurkšaitis. XIX ir XX a. sandūroje lietuvių Karaliaučiuje sumažėjo, tad pamaldos jiems buvo laikomos tik kartą per mėnesį ir vis nuošalesnėse vietose: Pasiuntinybės namuose, prieglaudose ir kitur. Susirinkdavo kelios dešimtys žmonių, kiek daugiau – per didžiąsias šventes, kai į pamaldas atvykdavo uoste sustojusių laivų šiporiai lietuvininkai. Pamokslavo misionierius Lapinas, kiti lietuviškai mokantys dvasininkai. Lietuviškų pamaldų atsisakyta 1915, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui. Lietuviškas tikėjimo žodis atgijo po 75 metų, 1990 VIII 26 švenčiant Biblijos vertimo į lietuvių kalbą 400 metų jubiliejų. Tuomet lietuviškos pamaldos laikytos Priegliaus pakrantėje, nes į Knypavos salą prie Katedros griuvėsių neprileido Kaliningrado milicija. Netrukus Kaliningrado valdžia įregistravo katalikų bendruomenę. Jai vadovauja kunigas dekanas Anupras Gauronskas.

Albertas Juška

Iliustracija: Karaliaučiaus priemiesčio Sakaimio bažnyčia, kurioje lietuviškos pamaldos laikytos nuo 1807 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968

Iliustracija: Karaliaučiaus katalikų Švč. Šeimynos parapijos bažnyčia Lietuvių pylimo gatvėje, pašventinta 1994 IV 12

Iliustracija: Naujai statoma Karaliaučiaus evangelikų liuteronų bažnyčia / Iš žurnalo „Svečias“, 1999, nr. 2

Karaliaučiaus priemiesčio Sakaimio bažnyčia, kurioje lietuviškos pamaldos laikytos nuo 1807 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968

Karaliaučiaus katalikų Švč. Šeimynos parapijos bažnyčia Lietuvių pylimo gatvėje, pašventinta 1994 IV 12

Vytautas Kaltenis

Naujai statoma Karaliaučiaus evangelikų liuteronų bažnyčia / Iš žurnalo „Svečias“, 1999, nr. 2