Jonas Trinkūnas

Trinknas Jonas 1939 II 28Klaipėdoje 2014 I 20Vilniuje, etnologas, Mažosios Lietuvos enciklopedijos konsultantas. Inijos Trinkūnienės-Rutkūnaitės vyras. 1965 baigė Vilniaus universitetą (VU). 1969–1973 VU Filosofijos katedros aspirantas. Klubo Ramuva, vėliau Ramuvos bendrijos steigėjas ir vadovas. Klubo „Prūsa“ vienas steigėjų ir vadovų. 1968 surengė Vydūno gimimo 100-mečio minėjimą Vilniuje. Rengė etnografines ekspedicijas Karaliaučiaus krašte. 1990 dirbdamas Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos Etninės kultūros skyriuje daug dėmesio skyrė Mažosios Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimui ir propagavimui, Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės telkimui, lituanistinių klasių krašte steigimui. Su kitais inicijavo laikraščio „Donelaičio žemė“ leidimą. „Ramuvos“ leidinio vienas redaktorių. 1991–1994 su Įsruties valdžia ir gyventojais Auksinės upės slėnyje rengė Joninių šventę. 1993 inicijavo Sauliaus Indrašiaus sukurto paminklo Sukapotas žaltys pastatymą Narkyčiuose, numanomoje Herkaus Manto žuvimo vietoje. Apeigų folkloro grupės Kūlgrinda vienas vadovų. Su kitais rekonstravo senųjų prūsų giesmių ir dainų. Išleido kompaktinę plokštelę „Prūsų giesmės“. Prūsų bendruomenės vienas steigėjų. 2002 išrinktas Senovės baltų religinės bendrijos vadovu – kriviu. Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas (1997). Parašė su Mažąja Lietuva susijusių veikalų ir straipsnių: knygose Baltų tikėjimas (2000), Rasa. Götter und Rituale des baltischen Heidentums (2002), straipsnius Lietuvininkų senieji tikėjimai (knygoje Lietuvininkų žodis, 1995), Prūsa – baltų kultūros židinys (knygoje Potsdamas ir Karaliaučiaus kraštas, 1996).

Vaclovas Mikailionis

Iliustracija: Jonas ir Inija Trinkūnai su dukromis Rimgaile (kairėje) ir Vėtra, 2007