Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenė
Karaliáučiaus krãšto lietùvių bendrúomenė (iki 1996 II 27 – Karaliaučiaus srities lietuvių kultūros bendrija) veikia nuo 1988. Įteisinta 1991 III 15 visuotiniame krašto lietuvių suvažiavime Karaliaučiuje. 2000 turėjo apie 3000 narių. Organizacinio komiteto pirmininkas Sigitas Šamborskis. Tarybos pirmininkais buvo Danutė Norušaitė, S. Šamborskis (nuo 1996), Algimantas Savickas (2000). Valdybos pirmininkas S. Šamborskis (2000). 1988 vykstant Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms Adelaidėje, Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenė surengė solidarumo žaidynes Tilžėje ir Kaune. Tilžės sąjūdžio grupės išrinkti delegatai dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio I suvažiavime Vilniuje. 1992 V–VI kartu su Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio ir Mažosios Lietuvos fondo atstovais Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės delegacija dalyvavo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto baigiamajame seime pasirašant Mažosios Lietuvos tarybos Vilniaus aktą. Nuo 1993 Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenė yra Pasaulio lietuvių bendruomenės dalis. Atstovauta 1993 Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Lietuvoje, 1994 ir 1995 Rytų kraštų ir Vidurio Europos Sanryšos suvažiavimuose Birštone, 1996 ir 1998 Pasaulio lietuvių dainų šventėse ir sporto žaidynėse Vilniuje, 1997 Pasaulio lietuvių bendruomenės suvažiavime Vilniuje, 1998 Pasaulio lietuvių bendruomenės 50-mečio minėjime ir Europos studijų savaitėje Hüttenfelde (Vokietijoje), 1994–1999 Pasaulio lietuvių bendruomenės seimuose. 1990–1992 Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenė surašinėjo šeimas, norinčias mokyti vaikus lietuvių kalbos ar atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. 1992 referendume dėl Lietuvos Konstitucijos ir sovietų kariuomenės išvedimo galėjo dalyvauti 770 krašto lietuvių. Per 1991 sausio įvykius Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės nariai padėjo saugoti svarbius Vilniaus ir Kauno objektus, rinko žinias apie sovietų kariuomenės judėjimą. Bendruomenė talkina sociologinei kraštotyros ekspedicijai. Nuo 1989 krašto vaikams ir jaunimui rengiamos kasmetinės etnokultūrinės stovyklos Ramovė, kurių dalyviai mokomi lietuviškų dainų ir šokių, tradicinių amatų, buities kultūros. Rūpinamasi kelialapiais į vaikų vasaros poilsio stovyklas, puošiama tradicine tapusi Kalėdų eglutė. Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės renginius remia Lietuvos įstaigos ir organizacijos, išeivijos lietuviai, ypač Čikagos Mažosios Lietuvos lietuvių draugija (jai pirmininkavo Vilius Algirdas Trumpjonas, atstovas Lietuvoje Vytautas Gocentas). Platinama Lietuvos spauda, atvežama maršrutiniais autobusais arba atsiimama iš Panemunės pašto. Ją atveža klaipėdiškis knygnešys Adolfas Bušauskas, iš Kauno – S. Šamborskis. Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenė leidžia savo laikraštį Naujasis varpas (redaktorius S. Šamborskis), 1997–2000 išėjo 8 numeriai. Buvusiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir jų šeimų nariams padedama sugrįžti į Lietuvą, tarpininkaujama dėl archyvinių dokumentų gavimo, įrašymo į eilę butui gauti ir kitko. Kaune įsteigta Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės atstovybė, koordinuojanti labdarą to krašto gyventojams. 1998 VI 26–27 Kaune surengtos Karaliaučiaus krašto lietuvių kultūros dienos. Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenei priklauso 7 miesto ir rajonų lietuvių draugijos – Tilžės miesto Vydūno lietuvių kultūros draugija, Gastų lietuvių draugija, Ragainės lietuvių draugija, Lazdynų lietuvių draugija, Gumbinės lietuvių draugija, Stalupėnų lietuvių draugija, Karaliaučiaus krašto lietuvių jaunimo sąjunga, Tepliavos lietuvių draugija bei Politinių kalinių ir tremtinių lyga.
Iliustracija: Etninės kultūros pamokėlė vasaros vaikų poilsio stovykloje Eisulių Lankoje, vadovė Daiva Šamborskienė, 1999 / Iš Tautinių mažumų ir išeivijos departamento archyvo
Iliustracija: Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės leidinio „Naujasis varpas“ vinjetė, 1998
Iliustracija: Tilžės miesto šventė, surengta Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės, 1989 V 20