Jonas Birškus
Brškus Jonas 1873 X 13Mozūriškiuose (Klaipėdos aps.) 1959 III 28Vilkmedžiuose (Šilutės aps.; palaidotas Lūžų kapinėse), bibliofilas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas. Žmona Marinkė Buntinaitė (1879–1945) iš Gindulių. J. Birškus mokėsi Klaipėdos Senamiesčio berniukų vidurinėje mokykloje, iki 1944 ūkininkavo Sudmantuose. 1895 IV 3 su Jokūbu Bruožaičiu iš Veveriškių ir Endrikiu Šadagiu iš Lankupių bei apie 20 apylinkės vyrų Tilžės „Birutės“ draugijos pavyzdžiu Klaipėdoje mėgino įkurti Vytauto draugiją. 1895 X 12–1914 Klaipėdos apskrities lietuvių deputatų į Vokietijos Reichstagą ir Prūsijos Landtagą rinkimų draugijos narys. Aktyviai dalyvavo visuomeniniame komitete (įkurtas 1895 XI 26 Žibuose) dėl lietuvių kalbos grąžinimo į mokyklas, surinko 27 765 parašus. Rėmė 1901 Tilžėje įkurtą Lietuvininkų susivienijimą Prūsuose, 1904–1905 buvo jo sekretorius. Platino Tilžėje spausdintą laikraštį „Birutė“, susirašinėjo su Jonu Basanavičium ir kitais šviesuoliais. Klaipėdos Vienybės draugijoje 1913 skaitė pranešimus apie Georgą Sauerveiną ir kitus. 1913–1914 buvo Kristijono Donelaičio paminklo ant Rambyno kalno statymo komiteto narys. Pirmojo pasaulinio karo metais ištremtas į Sibirą (tremtyje buvo 1915–1918). 1918 XI 23 deleguotas į Prūsų lietuvių tautos tarybą. 1923 II 15–1925 Klaipėdos pirmosios Direktorijos narys. Protarpiais ėjo Dirvupių valsčiaus viršaičio, Klaipėdos apskrities inspektoriaus, Barškių ir Dirvupių valsčiaus civilinės metrikacijos vedėjo pavaduotojo, Klaipėdos apskrities tarybos, Žemės ūkio rūmų, Klaipėdos Šv. Jokūbo laukininkų bažnyčios tarybos, apskrities sinodo, vietinės valstiečių draugijos valdybos nario pareigas, priklausė Sandoros draugijos valdybai. Parėmė Tilžės „Spaudos“ draugiją, laikraštį „Prūsų lietuvių balsas“. Iš jaunų dienų rinko spaudą lietuvių kalba ir lituanistikos bei prūsistikos literatūrą kitomis kalbomis. Spėjama, kad Birškaus biblioteka turėjo apie 1500 abiejose Lietuvos dalyse išleistų knygų ir kelias dešimtis periodikos komplektų. Joje buvo bibliografinių unikumų. Biblioteka naudojosi bibliografai, spaudos parodų, istorijos mokymo priemonių rengėjai, mokytojai. Apie 20 retų šio rinkinio lituanistikos leidinių Mažosios Lietuvos delegacija 1920 nusivežė į Paryžiaus konferenciją ir perdavė santarvininkams kaip Mažosios Lietuvos lietuviškumo įrodymą. Birškus kultūros istorikams padėjo atskleisti nežinomus lietuvių raštijos faktus, paskatino Ansą Bruožį kolekcionuoti knygas; Vokietijai 1939 kovo mėn. okupavus Klaipėdos kraštą, tarp gyventojų platino lietuviškus laikraščius. Bibliotekos likimas nežinomas, veikiausiai žuvo 1944 per karo veiksmus. J. ir M. Birškų sodybos namas (jame 1919 kurį laiką slėpėsi Mažosios Lietuvos tautinės tarybos pirmininkas, kunigas Vilius Gaigalaitis) Klausmyliuose nuo 2018 – valstybės saugomas paminklas. J. Birškus apdovanotas 4-ojo laipsnio Gedimino ordinu (1928).
Vytautas Gocentas
Domas Kaunas
Iliustracija: Protestantiškos XIX a. knygos lietuvių kalba / Iš Domo Kauno knygos „Mažosios Lietuvos knyga“, 1996