Frydrichas Megnis

Mègnis Frydrichas, Mègnė, Mègnius, Mgnius 1873 XII 24 Prialgavoje, Mosėdžio vlsč. 1950 X 9 Žemaičių Naumiestyje, Šilutės r.), evangelikų liuteronų kunigas, kultūros darbuotojas. Megnio tėvai buvo stambūs latvių ūkininkai. Frydrichas Megnis mokėsi Veiverių ir Karalienės mokytojų seminarijose. Labai gerai mokėjo latvių, lietuvių, vokiečių ir rusų kalbas, silpniau – lenkų ir hebrajų. Nuo 1896 Batakių vargonininkas ir kantorius. Kartu aptarnavo Žvyrius ir Šilalę. 1899 vedė Natalę Hermanaitę (Natalie Pauline Hermann, g. 1879 V 18 Žvyriuose). 1899 atvyko į Žemaičių Naumiestį. 1900 čia atkūrė vokiečių, 1903 suorganizavo lietuvininkų bažnyčios chorus. Spaudos draudimo laikotarpiu slapta mokė konfirmantus lietuviškai skaityti ir rašyti. Ragino leisti vaikus į mokyklą, nes mokytų tarp mūsų žmonių beveik yra iki šiol negirdėts daiktas, skaityti geras, krikščioniškas knygas, laikraščius, negirtauti. 1907–1908 mėgino įkurti lietuvišką parapinę mokyklą, bet neįstengė. 1908 VI 6 įsteigė Blaivystės arba mėlynojo kryžiaus draugystę. 1911–1914 Žemaičių Naumiestyje savo spaustuvėje redagavo, leido ir platino savaitraštį „Svečias“. Prekiavo ir platino lietuvišką religinę („Pagalba“) bei įvairiomis kalbomis pasaulietinę literatūrą, kurį laiką ir spaudinį „Nusidavimai apie Evangelijos praplatinimą tarp žydų ir pagonų“. Parašė elementorių „Raktelis“ (išspausdintas 1913 Tilžėje) – pradinio lietuvių kalbos mokymo vadovėlį. 1914 su kitais Žemaičių Naumiestyje įsteigė skaityklą. Buvo įskųstas, 1914 IX 21 rusų suimtas ir apkaltintas šnipinėjimu vokiečiams. Daugavgryvoje (prie Rygos) rusų karo lauko teismas Megnį nuteisė sušaudyti. Nuosprendį sušvelninus, 1915 VIII 8 ištremtas į Jakutiją. Kalėjo Jakutsko kalėjime (14 mėnesių). 1921 grįžęs į Lietuvą, tęsė kultūrinį darbą. Pamokslavo Būtingėje, Ritinėje, Ylakiuose, dirbo vidaus misijų diakonu. 1929–1933 prieglaudos Emmaus Šarkės dvare (Skuodo valsčius) vedėjas. 1932–1936 Žemaičių Naumiesčio kantorius. Nuo 1936 vadovavo Laugalių senelių ir našlaičių prieglaudai. Čia dirbdamas redagavo ir leido Lietuvos evangelikų vaikų savaitraštį „Vaikų draugas“. 1939 VII 8 išrinktas lietuviškos draugijos „Sandora“ valdybos nariu. 1944 (Antrojo pasaulinio karo pabaigoje) prarado savo turtą, pasimetė nuo šeimos. 1945 pavasarį slapčia grįžo į Žemaičių Naumiestį ir tęsė sielovadinį darbą. Aptarnavo ir Klaipėdos krašto parapijas: Katyčių, Pašyšių, Ramučių, Rusnės, Šilutės, Verdainės, Vyžių ir kitas. 1947 IV 8 ordinuotas kunigu diakonu. 1950 IV 26 Tauragėje išrinktas Lietuvos evangelikų liuteronų konsistorijos pirmininko pavaduotoju. Palaidotas Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų kapinėse. 2020, minint F. Megnio mirties 70-ąsias metines, ant Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų parapijos istorinės klebonijos sienos atidengta Svečio ir kunigo F. Megnio atminimo lenta.

L: Gintautas A. Fridrikas Megnė // Svečias. 1994, nr. 1, p. 23–32; Orentas B. Jį vedė sušaudyti… // Pamarys. 1996 I 27, nr. 8 (6277); Žemaitaitis A. Nenuilstantysis iš Žemaičių Naumiesčio // Liuteronų balsas. 1999; Judžentytė-Šinkūnienė G. Savaitraštis „Svečias“ – kad lietuviškas žodis nebūtų tik svečias // Gimtoji kalba. 2021, nr. 1, p. 4–12.

Albertas Juška

Algirdas Žemaitaitis

Iliustracija: Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčios choras su kantoriumi Frydrichu Megniu (viduryje), 1934 / Iš Algirdo Žemaitaičio rinkinio

Iliustracija: Frydricho Megnio sudaryto ir Tilžėje išleisto elementoriaus „Raktelis“ antraštinis lapas, 1913 / Iš knygos „Lietuviški elementoriai“, sudarė Aurelija Rabačiauskaitė ir Ingrida Korsakaitė, 2000

Iliustracija: Frydricho Megnio sudaryto ir Tilžėje išleisto elementoriaus „Raktelis“ puslapis, 1913 / Iš knygos „Lietuviški elementoriai“, sudarė Aurelija Rabačiauskaitė ir Ingrida Korsakaitė, 2000

Iliustracija: Savaitinio vaikų laikraščio „Vaikų draugas“, Frydricho Megnio redaguoto Laugaliuose, antraštė, 1938, Nr. 40 / Iš Klaipėdos evangelikų baptistų parapijos archyvo