Ernst Mollenhauer

Mollenhauer Ernst 1892 VIII 27Tepliavoje (Vėluvos aps.) 1963 IV 3Düsseldorfe, žymiausias Rytprūsių tapytojas, peizažistas, vėlyvojo ekspresionizmo atstovas. 1913–1914 studijavo Karaliaučiaus meno akademijoje. Pirmasis mokytojas – Ludwigas Dettmannas. Grafikos ir skulptūros mokėsi pas Richardą Pfeifferį. 1914–1918 dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1918–1922 akademijoje tęsė studijas. 1920 tapo Arthuro Degnerio mokiniu-meistru. 1918 vienas iš Karaliaučiaus dailininkų draugijos Der Ring įkūrėjų. 1919 atvyko į Nidą, Elenos viloje įrengė dirbtuvę, pradėjo piešti Kuršių nerijos vaizdus. 1920 vedė Hedwig Blode, Nidos viešbučio savininko ir vadinamojo dailininkų tėvo (globėjo) dukrą. 1922–1923 gyveno JAV, pirmas iš vokiečių dailininkų Niujorke surengė savo parodą. Piešė dekoracijų eskizus spektakliams Metropoliteno operoje. 1923 grįžo į Nidą. Susirgus uošviui Hermannui Blodei, perėmė globoti Nidos Dailininkų koloniją. 1925 pastatė paminklą iš Pirmojo pasaulinio karo negrįžusiems 2 dailininkams ir poetui, 1934 Nidos kapinėse – paminklą H. Blodei (masyvų ąžuolo kamieną su išdrožinėtu kryžiumi). 1939 Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos, Mollenhaueriui uždrausta tapyti ir rengti parodas. 1944–1945 žiemą Mollenhauerio kūriniai ir visa Nidos viešbučio meno kolekcija sudegė, sovietų kareiviams įsirengus pirtį garsioje dailininkų studijoje. Po Antrojo pasaulinio karo Mollenhaueris apsigyveno Kaarst vietovėje prie Neuso, 1950 – Düsseldorfe. Nuo 1946 keliaudavo į Austriją, Prancūziją ir kitur. Vasarą gyveno ir kūrė Kampene, vėliau Keitume, Sylto saloje (Vokietija), kur palaidotas. Veikiamas nostalgiškų prisiminimų, tapė Nidos peizažus: Nida (1947, 1949), Nerijos saulė (1948), Gelbėjimo stotis Nidoje (1951 ir 1962), Žvejų namai Nidoje (1956), Pakilęs vėjas virš Nidos (1957), Gatvė Nidoje (1959), Švyturys (Nida, 1960), Nidos kapinės (H. Blodės kapas; apie 1961), Nidos prieplauka (1962), Prie Kuršių marių (1962), Balta saulė virš jūros (1962), Hermanno Blodės namas Nidoje (1962), Kurėnai pamaryje (1962) ir kiti. Iš ankstesnės Mollenhauerio kūrybos išlikę: Namai rudenį (1919), Saulės keliautojas (1925) ir kiti. Jis piešė plunksna tušu, tapė. Savo kūrybinius tikslus apibendrino šiais žodžiais: Stengiuosi pavaizduoti objekto esmę visoje jo galimybių įvairovėje, įnešti savo vidinį jutimą į paveikslo raiškumą… Intuicijos išgalėmis pasiekti tą formą, kuri garbindama vis naują tvarinį, atras savo atitinkamą išraišką. Mollenhauerio kūrybai būdinga neramūs linijų ritmai, kontrastingų spalvų deriniai, platūs potėpiai, simbolinių Kuršių nerijos objektų vaizdavimas. 1957 Mollenhaueris apdovanotas Vokietijos Nuopelnų kryžiumi. 1995 Karaliaučiaus meno akademijos 150-ojo jubiliejaus proga Karaliaučiuje eksponuota Mollenhauerio tapybos paroda.

L: Ostpreußen und seine Maler / Kalender, 1990, 1997, 1999; Ostpreußische Künstler in Kaliningrad. Berlin / Bonn, 1991; Krüger G. Die Seele zum Erklingen gebracht // Das Ostpreußenblatt, 29 Aug. 1992, S. 9; Ernst Mollenhauer (1892–1963). Düsseldorf.

Maja Ehlermann-Mollenhauer

Eva Erika Labutytė

Jonas Tatoris

Iliustracija: „Žvejų namai Nidoje“, drobė, aliejus, 1956 / Iš katalogo „Rytprūsių dailininkai Kaliningrade“, 1991