Dovilų apylinkės

Dovil apýlinkės. Į šiaurę ir į pietus nuo miestelio auga miškai, viename jų didelis akmuo. 5 km į pietvakarius nuo Dovilų, prie Minijos upės, Šernų kaimas ir buvęs dvaras. Laukuose randama akmens ir žalvario amžiaus dirbinių. 3 km į pietryčius nuo Dovilų yra Šnaukštai, liūdnai pagarsėję nepavykusio 1831 sukilimo metu. Liepos pradžioje sukilėliai perėjo tuometinę Rusijos–Prūsijos sieną ir pasidavė valdžiai. Ties Šnaukštais kapitonas Skulskis, apkaltinęs išdavyste, nušovė sukilimo vadą generolą Antaną Gelgaudą. Jis palaidotas netoli esančiose Kisinių kapinaitėse. Ant jo kapo pastatytas didelis geležinis kryžius su lenkišku ir lietuvišku įrašu: Antons Gielguds isz Lietuwos Waldonu Gimines. Lenkų Wadowas, miręs 3 Liepos 1831. Tose pačiose kapinaitėse palaidotas lietuviško laikraščio Nusidavimai apie Ewangelios prasiplatinimą tarp žydų ir pagonų pirmasis redaktorius rašytojas Johannas Ferdinandas Kelkis vyresnysis (1801–1877). Jis rūpinosi lietuvybės išlaikymu, prašydamas Prūsijos valdžią grąžinti krašto mokykloms lietuvių kalbą. Kisiniuose Kelkis praleido savo senatvės dienas ir mirė. 3 km į pietvakarius nuo Dovilų yra Jurgių kaimas, į kurį, vedęs ūkininkaitę, 1913 atsikėlė Martynas Reisgys. Baičių ir Šnaukštų kaimuose randama daug akmenų. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą čia įsteigta akmenų skaldykla, skirta ruošti skaldą keliams. Po Pirmojo pasaulinio karo skaldykla panaikinta, tačiau vėliau vokiečiai ją atstatė. Dovilų apylinkėse veikė jaunimo draugija Liepa.

MLFA