Antanas Gelgaudas
Gegaudas Antanas 1792 1831 VII 13Rytprūsių pasienyje, lietuvių karinių dalinių vadas, vadovavęs 1830–1831 sukilimui prieš carinę Rusijos priespaudą. Generolas. Po nesėkmių 1831 kovose Gelgaudas nusprendė pasitraukti į Prūsiją ir ten kapituliuoti. Pereinant sieną prie Agluonos upelio, liepos 13 d. vienas iš jo karininkų, kapitonas Skulskis (ar Stubskis), apkaltinęs Gelgaudą pasitraukimu iš kovos lauko, jį nušovė. Čia Gelgaudas buvo palaidotas, o ant kapo uždėtas akmuo, kuriame rusų, lenkų ir lietuvių kalbomis iškaltas įrašas apie Gelgaudą. Praėjus 3 ar 5 metams po sukilimo, caras patenkino Gelgaudų giminės prašymą perkelti Gelgaudo palaikus į Mažosios Lietuvos pusėje 8 km nuo sienos esančias Kisinių kapines (Klaipėdos apskritis, Dovilų valsčius). Kapas buvo apleistas ir tik artėjant 100-osioms Gelgaudo mirties metinėms (apie 1928–1929) Anglijoje gyvenantys Gelgaudo palikuonys (Gielgud) atsiuntė pinigų ir paprašė kaimo seniūno tinkamai jį sutvarkyti. Buvo pastatytas aukštas, ornamentais pagražintas kryžius, kapas apjuostas grandine, čikagietis Vilius Podžius pastatė cementines kolonas. Kažkada norėjusio išvaduoti Lietuvą iš carinės Rusijos Gelgaudo kapas buvo dažnų Mažosios Lietuvos jaunimo susibūrimų vieta.
MLFA
LE
Iliustracija: Antano Gelgaudo kapas Kisinių kapinėse / Iš žurnalo „Lietuvos pajūris“, 1983, nr. 20
Iliustracija: Antano Gelgaudo antkapinė lenta Kisinių kapinėse, 1938, užrašas: „Antons Gielguds isz Lietuwôs waldovû Giminês Lenkû waisko wadowas miręs 13 Lépos 1831.“ / Iš Viliaus Bendiko albumo