„Liepa“, 1
„Lepa“, 1, jaunimo draugija, įkurta 1913 XII Doviluose. Steigimo protokolą pasirašė 5 ūkininkai (tarp jų Jokūbas Bobys, Martynas Reisgys (abu iniciatoriai), Dovilas iš Galtų, dalyvavo 21 būsimasis narys. Liepos veikla buvo nutrūkusi per Pirmąjį pasaulinį karą. Siekė kelti ir išsaugoti tautinį sąmoningumą: skaitytos paskaitos Klaipėdos krašto lietuvių tautiška sąmonė ir kaip ją atgaivinti bei stiprinti (Jurgis Purvinas), Ko laukia iš jaunimo tauta? (M. Navarauskas), Lietuvių kalbos padėtis indoeuropiečių kalbų šeimoje (Jonas Užpurvis) ir kitos, rengti lietuvių kalbos bei Lietuvos istorijos kursai. Buvo suburtas choras, vyrų kvartetas, rengtos jaunimo stovyklos su sporto ir meninėmis programomis, laužais ant Gedimino kalno prie Minijos upės. 1936 stovyklavo per 80 jaunuolių iš Liepos ir gretimų „Santaros“ skyrių. Mėgo lengvąją atletiką, stalo tenisą, dviračių sportą ir tinklinį. 1935 Klaipėdoje santariečių ir jaunalietuvių sporto organizacijų sąskrydyje Liepos atstovai nugalėjo bėgdami 100 m, 4×100 m estafetę. 1936 apskrities stalo teniso varžybose nugalėjo priekuliškius. Dažnai keliavo po kraštą, kasmet per Jonines vykdavo į Juodkrantę, ant Rambyno, 1929 dalyvavo Santaros surengtoje ekskursijoje į Kauną. Rengdavo kasmetines šventes, kuriose vaidino Vydūno pjeses Tėviškė, Vyrai, Smarkusis Krušna ir kitas. 25-mečio proga Liepa suvaidino S. Kymantaitės–Čiurlionienės „Aušros sūnūs“. Liepos šventėse iš pradžių koncertuodavo „Aidos“ ir Giedotojų draugijos chorai iš Klaipėdos, vėliau savieji. Suruoštas 1 šeimos narių koncertas: tėvas ir 11-metė duktė smuikavo, motina griežė čelo. Liepos 20-mečio proga pasodinta liepaitė M. Mačkaus sodyboje greta bažnyčios. Ji buvo aplaužoma, bet vis atgydavo kaip ir draugija. Liepaitė buvo pasodinta ir M. Reisgio ūkyje Jurgiuose, tačiau ji ir ūkio sodyba sunaikinta sovietų. 1934 pertvarkius jaunimo draugijas, Liepa prisijungė prie Draugijų Santaros ir pasivadino Santaros Dovilų skyrius „Liepa“. Prie skyriaus įsteigta Santaros Talka ir jaunučių būrys. Draugijos pirmininkai buvo: Martynas Bladauskas iš Stučių (1920–1924, norėjo įkurti Doviluose net liaudies universitetą), Lepatis, Jonas Šakinis iš Šlapšilės, Jonas Skvirblys (1928), mokytojas Jurgis Purvinas (nuo 1934 jis renginius iš karčemos perkėlė į mokyklą), Kasperavičius ir kiti. Aktyvesni nariai: Ansas Bendikas iš Stučių (iždininkas), Tendytė iš Kalvių, Kalvis iš Kisinių, Elzė Kuiteklytė, Mikas Puodžius, Ona Kojelytė, Anė Reizgytė-Dugnienė. Liepos veikla nutraukta 1939.
Vilius Ašmys
Jurgis Reisgys
Iliustracija: Santaros Dovilų skyrius „Liepa“, Valteris Mackus iš kairės antras trečioje eilėje / Iš Živilės Mačkutės albumo
Iliustracija: Santariečių išvyka į Švėkšną, 1935 / Iš Živilės Mačkutės albumo
Iliustracija: „Liepos“ – Dovilų bažnyčios choras išvykoje. Sėdi mokytojai: iš kairės trečias – Kasperaitis, ketvirtas – Jonas Kalvis, dešinėje pirmas – precentorius Purvinas, stovi iš kairės: Hansas Bendiks ir Vilius Puodžius iš Kisinių kaimo, trečia – Anna Reisgytė-Dugnienė, apie 1930–33 / Iš Viliaus Bendiko albumo