Giedotojų draugija

Giedótojų draugijà, Klaipėdos giedotojų draugija, lietuvių kultūros organizacija, įkurta 1923 Klaipėdoje. Iniciatorius – chorvedys Antanas Vaičiūnas. Giedotojų draugija turėjo mišrų ir vyrų chorus. Mišrus choras įkurtas 1923. Iš pradžių jis priklausė Šaulių organizacijai ir vadinosi Klaipėdos lietuvių choru. Pirmasis jo vadovas Kumietis, vėliau Jurgis Atraškevičius. Nuo 1926 Klaipėdos giedotojų draugijai vadovavo A. Vaičiūnas. 1927 draugija turėjo 80 dainininkų: 27 sopranus, 17 altų, 15 tenorų, 16 bosų ir 5 kandidatus, vėliau – 100 narių. Per metus choras Klaipėdoje surengdavo 6–7 koncertus. Choro repertuare vyravo Juozo Gruodžio, Juozo Naujalio, Stasio Šimkaus, Juozo Strolios, Česlovo Sasnausko, Juozo Žilevičiaus ir kitų lietuvių autorių originalios bei harmonizuotos dainos, užsienio kompozitorių kūriniai. Choras atlikdavo ir sudėtingus, stambių muzikinių formų veikalus, pvz., S. Moniuškos kantatą Milda, M. Petrausko operetes Consilium facultatis, Kaminkrėtys ir malūnininkas, ištraukas iš operų – M. Petrausko Eglė žalčių karalienė, Birutė, Ch. Gounod Faustas ir kita. 1932–1939 draugijai vadovavo A. Mikulskis. Tais metais Giedotojų draugijos mišrus choras pasiekė aukštą meninį lygį, nuolat koncertavo Klaipėdoje, Kaune ir kitur, dažnai su Kauno valstybinio operos teatro, radiofono, Klaipėdos simfoniniu orkestru. Dalyvavo visose Klaipėdos krašto lietuvių dainų šventėse. Vyrų choro ištakos – 1923 įsteigtas Klaipėdos lietuvių choras. Choras koncertavo Klaipėdoje ir provincijoje. 1923 pabaigoje, išvykus Kumiečiui, choras iširo. 1926 jį atgaivino A. Vaičiūnas. Jis subūrė 80 dainininkų. Vyrų choras buvo geriausias Klaipėdos krašte. Jis buvo kuriamas kaip šaulių kolektyvas, todėl jo repertuare (veiklos pradžioje) vyravo kariškos, liaudies, patriotinės Č. Sasnausko, J. Žilevičiaus, S. Šimkaus ir kitos dainos. 1932 mirus A. Vaičiūnui, vyrų choro veikla nutrūko. 1933 jį atgaivino A. Mikulskis. Nuo 1935 choras, priklausęs Giedotojų draugijai, pasivadino Klaipėdos Šaulių XX rinktinės vyrų choru, jį sudarė 40 dainininkų; repertuaras – lietuvių kompozitorių kūriniai. 1938 XII 3 Giedotojų draugijos chorai minėjo 15 metų sukaktį ir surengė paskutinį koncertą (dirigentas A. Mikulskis), atliko įvairių autorių dainas, S. Šimkaus kantatą Atsisveikinimas su tėvyne, J. Karnavičiaus kantatą Užugirio pasaka. 1939 chorų veikla nutrūko. Tuo metu jie buvo vieni stipriausių ir geriausių meninių kolektyvų Lietuvoje.

Daiva Kšanienė

Jurgis Reisgys