burtininkas

bùrtininkas, kertoja, nuõdnykas, rãgana, ragãnius, žavtoja, žiniuõnė, žmogus, mokantis burtų ir juos naudojantis. Burtininkas siekia teigiamų rezultatų arba naudos sau, bet kenkia kitiems. Paprastai naudoja burtus, kurių nežino arba nenaudoja kaimynai. Dažnai manoma, kad burtininkais laikomi žmonės galį pasiversti gyvūnu ar daiktu, moką skraidyti, žiną pašnekovo mintis, nujaučią ateitį, matą tai, ko nemato kiti. Burtų veikla nusakoma sakmėse ir tradiciniuose pasakojimuose. Burtus ir magiją naudojantys žmonės vertinami prieštaringai. Teigiama, kad jų reikia vengti ar kitaip saugotis; patariama laikyti kišenėje špygą, į drabužį įsismeigti adatą smaigaliu aukštyn. Siekiant nuo burtininkų apsaugoti gyvulius, reikia tvartus apkaišyti šermukšnio šakomis arba tvarto viduje pakabinti negyvą šarką. Tačiau kai suserga žmogus ar gyvulys, įkerta gyvatė, kreipiamasi į burtininkus arba raganius ir prašoma išgydyti, užkalbėti. Jų prašoma pasakyti, kur yra dingęs daiktas, kas pakenkė žmogui ar gyvuliui. Kreipiamasi į juos, kai reikia išvesti iš namų gyvates ar peles. Lietuvininkai dažniau pasakoja apie burtininkų sugebėjimą iškviesti mirusiųjų vėles. Mažojoje Lietuvoje žinomi pasakojimai apie tai, kaip iš kaimynų karvių atimamas pienas ir gausinamas bei vagiamas sviestas, tam naudojami magiški veiksmai ir žodinės formulės. Christburgo taikos sutartyje (XIII a.) ir Mato Pretorijaus veikale Prūsijos įdomybės (XVII a.) minimi faktai, liudijantys, kad lietuvininkai dažnai bandydavo išburti ateitį ar sužinoti, kaip pomirtiniame pasaulyje jaučiasi miręs jų artimasis. Užfiksuota daug būrimo būdų ir specifinių burtininkų pavadinimų. Asmenys, kurie laidotuvėse tvirtinę matą velionį, skriejantį ant žirgo dangaus skliautu su sakalu rankose, Christburgo sutartyje vadinami tolisones (aiškintojai?) ir ligusones (meldėjai?). M. Pretorijus rašė apie būrimą iš vaško ir švino liejimo, iš dūmų kilimo, iš vėjo pūtimo, iš kraujo tekėjimo ir kitko. Būrėjus iš paukščių skrydžio vadindavo lekutonimis arba paukštučiais. Ypač dažnai pasakojama apie ateities spėjimus iš garsų: prieš žmogaus mirtį braškančios lubos, sužvangąs dailidės pjūklas ir panašiai.

Bronislava Kerbelytė

Iliustracija: Prūsų žynys / Iš Hartknoch Ch. knygos „Alt- und neues Preussen, oder Preussischen Historie Zwey Theile“. Frankfurt-Leipzig, 1684