Bitėnai
Bitnai (vok. Bittehnen), kaimas ir seniūnija Pagėgių apskrityje, Piktupėnų (seniau Ragainės) parapijoje, 5 km į šiaurę nuo Ragainės, 4,6 km į pietus nuo Lumpėnų, 11 km į pietryčius nuo Pagėgių, Nemuno dešiniajame krante, 2 km į pietryčius nuo Rambyno kalno. Laukininkų ir žvejų kaimas; iki 1918 priklausė Šereiklaukio dvarui. Patogi Bitėnų pakrantė nuo seno buvo sielininkų ir keliaujančių Nemunu sustojimo vieta. Nuo XVIII a. veikė mokykla. Keliolikos viensėdžių kaimas. Bitėnų seniūniją sudarė Šilėnai ir Užbičiai. Pietiniai Bitėnai (Šilėnai) kūrėsi Šereiklaukio girios šiaurės vakariniame pakraštyje prie Nemuno ir Žiogio upelio. Šiauriniai Bitėnai (Užbičiai) – senesnis, tankiai užstatytas netaisyklingos struktūros didelis kaimas, įsikūręs Bitės pakrantėse iki Kaskalnio piliakalnio, Rambyno miško ir aplinkiniuose viensėdžiuose. Buvo vėjo malūnas, užeiga, žandaro sodyba, pieninė ir kita. Bitėnų reikšmė buvo ypač padidėjusi lietuvių tautinio atgimimo metais. Didžiojoje Lietuvoje uždraudus lietuvišką spaudą, Bitėnai tapo svarbiu lietuviškos spaudos leidimo ir platinimo centru. Šį darbą su kitais (Jurgiu Mikšu, Jonu Šliūpu ir kitais) dirbo Bitėnuose gimęs ir gyvenęs Martynas Jankus. Nuo 1883 Bitėnai buvo lietuviškos spaudos (pirmiausia Aušros) sandėlis; 1892–1909 veikė iš Tilžės perkelta Martyno Jankaus spaustuvė; buvo leidžiami 6 laikraščiai, išspausdintos 104 knygos; tuo laikotarpiu Bitėnuose buvo 231 gyventojas. 1926 valdė 382 hektarus. Buvo 72 sodybos. Rytinė Bitėnų dalis dar vadinta Skaudvile. Bitėnuose gyveno ilgametė Bitėnų-Rambyno kapinaičių prižiūrėtoja Elena Grigolaitytė-Kondratavičienė. 1941 buvo 391 gyventojas. Vokiečiai 1944 bitėniškius evakavo. Per Antrąjį pasauinį karą sudegė daug pastatų, M. Jankaus namas su spaustuve. Sovietmečiu Bitėnai sunyko. 1986 buvo tik 27 sodybos, dauguma nugyventos. Sovietmečiu 3 Bitėnų sodybos ir M. Jankaus sodybos rūsys formaliai buvo paskelbti architektūros paminklais, tačiau jų nesaugant buvo perstatinėti ir suniokoti. Nuo 1981 čia veikia Martyno Jankaus memorialinis muziejus. Lietuvos Atgimimo metais Bitėnais susirūpinta – atstatytas M. Jankaus spaustuvės pastatas, kapinaitėse pradėtas įrenginėti Mažosios Lietuvos memorialas, kur perlaidoti Vydūnas, M. Jankus, Valteris Kristupas Banaitis. 1997 buvo 123 gyventojai. Vietovardis kilęs iš upėvardžio Btė su priesaga -ėnai.
Vilius Pėteraitis
Martynas Purvinas
Virginija Veiverienė
Iliustracija: Šventadienis Bitėnuose, 1934. Iš kairės: M. Jankus, Sruogienė, advokatas L. Toliušis, Toliušienė, E. Jankutė, I. Jonaitė, K. Juodkazys, priekyje A. Tomienė ir Tilžės lietuvių konsulas J. Sruoga / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo
Iliustracija: Martyno Jankaus muziejus Bitėnuose (atstatytas buvusios spaustuvės pastatas), 1998 / Iš S. Jokužio leidyklos-spaustuvės kalendoriaus, 1999
Iliustracija: Bitėnai, 1990. Buvę užeigos namai. 1981–1898 čia veikė M. Jankaus memorialinė ekspozicija
Iliustracija: Bitėnai, 1990. Grigolaičių-Kondratavičių gyvenamasis namas
Iliustracija: Vėjinis malūnas Bitėnuose, 1962 (neišlikęs) / Iš Šilutės muziejaus fondo