barčiai, 1

bárčiai, 1 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstiečiai, už gautą iš didžiojo kunigaikščio žemę karo metu sudarę atskirus karinius dalinius ir statę pilis, tiltus bei kitus kariuomenei reikalingus įrenginius. Taikos metu svarbiausia jų pareiga buvo prižiūrėti drevinius avilius valdovo miškuose, už žemę mokėti duokles (dažniausiai medumi) ir kitas rinkliavas. Barčių prievolę dažnai atlikdavo prūsai bartai ir vakarų lietuviai skalviai, pabėgę į Lietuvą dėl kryžiuočių agresijos ir pavergimo. Pirmiausia po Didžiojo prūsų sukilimo (1260–1274) į jotvingių žemes prie Nemuno aukštupio kėlėsi bartai. 1276 juos Lietuvos didysis kunigaikštis Traidenis apgyvendino netoli Gardino, Rodūnios. 1557 valakų reformos įstatyme įrašyta, kad bartams, kaip kariams, turi būti išskirta valakinė žemė, jie atleidžiami nuo baudžiavos prievolių, į valdovo iždą temoka pinigus. Jei bartai dalyvauja kare, tais metais jie atleidžiami nuo bet kokių mokesčių. Karinę tarnybą jie atlikdavo lygiomis teisėmis su bajorais. Barčiai garsėjo kaip pabūklininkai. 1560 didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Eišiškėse savo privilegija bajorų (šlėktų) teises suteikė būtent iškilioms prūsų giminėms.

L: Jablonskis K. Lietuviški žodžiai senosios Lietuvos raštinių kalboje. K., 1941, p. 18–19; Salys A. Raštai. T. III. Roma, 1985, p. 443–445; Mažiulis V. Prūsų kalbos etimologijos žodynas. T. I. V., 1988, p. 133–134; Matulevičius A. Prūsų milijonas?! Odė nutilusiai tautai // Voruta. 1996 XII 7–31, nr. 46–48; 1997 I 1–17, nr. 1–2.

Algirdas Matulevičius

Simas Karaliūnas