archyvai

archỹvai (jų likimas po 1944). Prūsijos archyvinė medžiaga (įvairūs seni dokumentai ir kita) apie Mažąją Lietuvą iki 1944 buvo saugoma valstybiniuose ir privačiuose (dvarų) archyvuose. Skirtingas jų likimas: dalis archyvinės medžiagos žuvo per Antrąjį pasaulinį karą, dalis sunaikinta į Mažąją Lietuvą įsiveržusios sovietų kariuomenės, naujosios valdžios bei sovietinių kolonistų (kaip nereikalingas arba priešiškas „vokiškojo fašizmo palikimas“). Mažą senųjų archyvų dalį pavyko priglausti Lietuvos mokslininkams. Daug senų knygų ir kitos archyvinės medžiagos, kaip karo grobis buvo išvežta į Sovietų Sąjungą (tolesnis likimas nežinomas). Dalis senųjų archyvų medžiagos, artėjant frontui, buvo evakuota iš didesnių Rytprūsių miestų ir patalpinta įvairiose vietovėse. Taip dalis archyvinės medžiagos apie Mažąją Lietuvą atsidūrė Lenkijoje – saugoma Alenšteine, Varšuvoje, Torunėje ir kituose miestuose. Dalį archyvų spėta išgabenti į Vokietiją. Berlyne (Dahleme) Prūsijos kultūrinio palikimo slaptajame valstybiniame archyve (vok. Geheimes Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz) saugomas Prūsijos slaptasis valstybinis archyvas (vok. Preussisches Geheimes Staatsarchiv). Nemažai archyvinės medžiagos apie Mažąją Lietuvą turi Herderio institutas (vok. Johann Gottfried Herder-Institut, Marburg/Lahn), Valstybinis archyvas (Bundesarchiv, Koblenze), Rytprūsių krašto muziejus (vok. Ostpreussisches Landes-museum, Lüneburg). Gumbinės apygardos archyvas saugomas Bielefelde (Vokietija). Įvairios archyvinės medžiagos yra Rytprūsių kultūros centre (vok. Ostpreussisches Kulturzentrum, Elingeno pilyje prie Weisenburgo, Bavarija), taip pat Vokiškųjų Rytų namų (vok. Häuser des deutschen Ostens) Vokietijos įvairių miestų bibliotekose ir archyvuose. Dar Karaliaučiaus archyvas.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Klaipėdoje archyvai. Juose saugoma kai kurių Mažosios Lietuvos administracinių, ūkinių, religinių organizacijų dokumentų rinkiniai. Tai 1815–1914 Klaipėdos katalikų parapijos, 1818–1892 Klaipėdos saikų ir matų valdybos, 1823–1891 Tepliavos pataisos namų, 1830–1859 uostamiesčio amatininkų (dailidžių) cecho, 1835–1882 Klaipėdos magistrato, 1840–1907 Kintų valsčiaus ir evangelikų liuteronų bendruomenės reikalų raštų bylos. Surinkta pavienių 1922–1939 kultūros ir švietimo draugijos „Aukuras“, Priekulės civilinių įstaigų, Vanagų ir Priekulės religinių bendruomenių veiklos dokumentų. Vertinga nuotraukų, atvirukų kolekcija, kuri atspindi pamario krašto žmonių buitį, kultūrinį gyvenimą. Nemažas XIX a. religinių spaudinių, Tilžėje, Klaipėdoje, Pilkalnyje, Priekulėje, Šilutėje išleistų Mažosios Lietuvos kalendorių rinkinys. Sukaupta numizmatinės, kartografinės medžiagos. Muziejuje saugoma Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų asmeniniai archyvai (laiškai, nuotraukos, kai kurie šeimos dokumentai): dailininko Adomo Brako, pedagogo Kazio Trukano, istoriko Gerhardo Willoweito. Adamo Vorbecko asmeniniame archyve yra Klaipėdos celiuliozės ir popieriaus fabriko administracinės veiklos dokumentų (1906–1944), kai kurie 1923–1927 Dovilų dvaro ūkinės veiklos oficialūs raštai, 1925–1930 Klaipėdos krašto seimelio dokumentai.

Albertas Juška

Iliustracija: Gelbstimos knygos ir rankraščiai Mažojoje Lietuvoje po II pasaulinio karo. Iš kairės: Povilas Pakarklis, Ivaškevičius (vardas nežinomas, iš Pagėgių), Petras Ulosas (?), Emilis Kraštinaitis / Iš Domo Kauno „Mažosios Lietuvos knyga“, V., 1996

Iliustracija: AB „Rytas“ produkcijos pristatymo ženklas, 1933 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų