žvejyba Aismarėse
žvejýba Áismarėse pasižymėjo tuo, kad čia taikytos naujovės – iš burvalčių žvejota stambiaakiais ir smulkiaakiais kanapiniais bei medvilnės velkatinkliais, priekrantėje naudoti bradininiai tinklai, statytos ungurinės gaudyklės ir venteriai, statomieji tinklai. Gilesnėje šiaurinėje Aismarių dalyje, arčiau protakos, daugiau sugaunama jūrinių, mažą druskingumą ištveriančių žuvų, pietinėje dalyje vyravo gėlavandenės žuvys. Žuvų laimikiai kito, būta daugiamečių žuvų gausumo ir žvejų laimikių svyravimų. Nuo pavasario iki rudens gaudyti karšiai, plakiai, ešeriai, starkiai, pūgžliai, mažiau – lydekų, vėgėlių, pavieniai atlantiniai eršketai ir kita. Pavasarį, prieš nerštus, buvo gausiai sugaunamos upinės nėgės, perpelės, žiobriai, strimelės, atsitiktinai sugautos upinės plekšnės, gyvavedės vėgėlės ir Baltijos sykai. Jūrinių žuvų padaugėjo 1900 ir 1924, pagilinus protaką ties Senąja Piliava. Rudenį ir žiemą poledinėje tinklinėje žvejyboje visose Aismarėse gaudytos didstintės ir pūgžliai. Aismarės garsėjo sugaunamais dideliais unguriais. Žuvis (gyvas ar paruoštas) plukdydavo į Elbingą, Karaliaučių ir aplinkinių didesnių uostelių turgavietes. Aismarių lagūnoje 1924 buvo stebėta ir tirta Aismarių žvejų liga, tinklus puolę ir pluoštą ardę vėžiukai-šoniplaukos (Gammarus spp.), vykdyti žuvų biologijos ir žvejybos tyrimai. Rytiniame Aismarių krante esantis Tolkemitos (vok. Tolkemit, lenk. Tolkmicko) žvejų uostas garsėjo senomis žvejybos tradicijomis; ten užrašyta žvejų sakmė Der Tolkemiter Aal [Tolkemitos ungurys] apie pažabotą Tolkemitos ungurį.
L: Benecke B. Fische, Fischerei in Ost- und Westpreußen. Königsberg, 1881; Seligo A. Vom Frischen Haff. Berichte d. Fischereivereins für die Provinz Ostpreußen. Königsberg, 1895; Braun M. Die Fische des Frischen Haffs // Berichte des Fischerei-Vereins für die Provinz Ostpreussen, Bd. 6, 1905–1906; Willer A. Die sogenannte Krabbenplage im Frischen Haff // Mitteilungen der Fischereivereine für die Provinzen Brandenburg, Pommern, Ostpreussen. 1920, Bd. 12; Tolksdorf U. Fischerei und Fischerkultur in Ostpreußen. Heide, 1991.
Egidijus Bacevičius