žvejų lenta

muzikos instrumentas – mušamasis idiofonas; Kuršių nerijos žvejų poledinės baidomosios žvejybos įrenginys, kartu ir signalinis prietaisas.

žvej lentà, žvẽjo lentà, muzikos instrumentas – mušamasis idiofonas; Kuršių nerijos žvejų poledinės baidomosios žvejybos įrenginys, kartu ir signalinis prietaisas. Susideda iš prie 400–600 cm ilgio sausos, nešakotos ir neskalios klevo, uosio ar eglės lentos (nuo šių savybių priklauso žvejų lentos skambumas), prie jos vieno galo pritvirtinamos medinės kaladės (kliūgio), prie kito lentos galo ir šalia ant ilgos karties pritvirtinamų tinklų. Žvejai, tinklais įleidę žvejų lentą į eketę, dviem medinėmis buožėmis (šlėgiais) ritmiškai mušdavo kliūgį ir dainuodavo magines dvieiles daineles, kuriomis, atseit, priviliojamos žuvys į tinklus: Pūki, stinta, lįsk į tinklą (užrašyta 1965 Juodkrantėje ir Preiloje). Kliūgis buvo mušamas ir dainelė dainuojama apie 10–15 min., po to tikrinami tinklai. Kuršių nerijos žvejai žvejų lentą naudojo poledinėje žūklėje (dažniausiai stintų) iki XX a. 7 dešimtmečio. 1985–1986 muzikologų I. Macijevskio ir A. Vyžinto Nidos senbuvių apklausos duomenimis, žvejų lenta dar buvo mušama Kuršių marių pakrantėje ūkanotu oru, kad garsų signalai padėtų orientuotis grįžtantiems žvejų laivams (Estijos pajūryje žvejų laivus ūkuose t. p. orientuodavo signalinės lentos lokuland garsai, o Saaremos saloje jos garsais nuo sodybų buvo atbaidomi žvėrys). Žvejo etnografinėje sodyboje Nidoje (Neringos istorijos muziejus) eksponuojama vietinio žvejo Vladimiro Mamontovo XX a. II pusėje vartota žvejų lenta. Jos ilgis 450 cm, plotis 27 cm, storis apie 2 cm, kliūgio ilgis apie 42 cm, storis 11 cm, šlėgių ilgis apie 38 cm, storis apie 7 cm.

L: Karaška A. Žvejų lenta // The New Grone Dictionary of musical Instruments. London, 1984; Thienemann J. Rossitten. Drei Jahrzehnte auf der Kurischen Nehrung. Neudamm, 1927; Ariste A. Lokuland // Eesti rahva muuseumi. Astaraamat, VIII. Tartu, 1934.

Arvydas Karaška