Žardė
Žadė (vok. Szarde), vietovė Smeltalės upės dešiniajame krante, apie 7 km nutolusi į pietryčius nuo Klaipėdos senamiesčio. Žardės vardu vadinama:
1. Vėlyvojo geležies amžiaus kuršių gyvenviečių kompleksas. 1253 IV 5 tarp Kryžiuočių ordino ir Kuršo vyskupo sudarytame žemių pasidalijimo akte ir 1253 VII 29 Kuršo vyskupo akte Pilsoto žemėje minima Žardės gyvenvietė (Sarde, Sarden). 1254 II 8 Klaipėdos miestui skirtų dirvų ir arimų nustatymo dokumente paminėtas upelis, atitekantis nuo Žardės (Sarde). 1291 I 6 žemių padalijimo tarp Kuršo vyskupo ir kapitulos dokumente minėta Žardės pilis (castrum Sarden) ir upė (rivum de Sarden). Manoma, kad senoji Žardės gyvenvietė galėjusi būti sunaikinta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 žygio į Klaipėdą metu.
2. XVI–XVIII a. šaltiniuose minėtas valdų kompleksas. XVI a. 2 dešimtmetyje sudarytame Klaipėdos komtūrijos prievolininkų sąraše vietovėje Sarden paminėta 14 šeimų. 1540 Klaipėdos valsčiaus mokesčių mokėtojų sąrašuose vietovėje Sardenn, Sarden paminėta 13 sodybų savininkų, 18 dalininkų ir 8 samdiniai. XVII a. 4 dešimtmečio pradžios dokumentuose fiksuota, kad Sardden vietovė turėjusi 63 ūbus ir 14,5 margų žemės, joje buvo 15 sodybų, 43 dalininkai ir 1 privilegijuota valda – 3 ūbai ir 3 margai, priklausę Hansui Prieseriui. XVI–XVIII a. Žardėje formavosi atskiros valdos, daugiausia pavadintos Žardėje 1540 paminėtų apmokestinamų sodybų savininkų vardais, XVIII a. jau virtusios atskirais kaimais. 1736 Klaipėdos Sendvario valsčiuje dar minėta apygardėlė Szarden su jai priskirtais 6 kaimais Bandusen Gergen, Gibbischen Martin, Gußgauren Gergen, Kuntzen Hanß, Laisten Jacob ir Stallies Hanß; iš viso 6 kaimuose buvo 25 lietuviškai kalbančių valstiečių šeimos. 1785 šios valdos jau minėtos kaip atskiri kaimai. Kulmiškoji 3 ūbų valda, XVI a. 2 dešimtmetyje ir 1540 priklausiusi Peter Bladeck (ar Pladick), paskutinį kartą minėta 1720; 1566 šios valdos savininkui buvo suteikta karčemos laikymo teisė. XVI a. 2 dešimtmetyje ir 1540 minėto Jhan Tytter (ar Jan Titter) valdos pagrindu susiformavo 1785 minėtas karališkasis valstiečių kaimas Tiedter Jahn arba Lilischken su 4 ugniakurais (1897 Liliškiai sujungti su Laistais). 1540 apmokestintos sodybos savininko Hans Stallis valda tapo 1785 minėtu karališkuoju valstiečių kaimu Stallis Hans arba Dawillen (Dovilai) su 6 ugniakurais. 1785 paminėtas mišrusis kaimas Leisten-Jacob (Laistai) su 3 ugniakurais kildinamas iš 1540 minėto Jorge Leyst valdos. 1785 karališkasis valstiečių kaimas Sudmanten Marienburger Urban (Sūdmantai) su 4 ugniakurais buvo XVI a. 2 dešimtmetyje minėto savininko Anders Margenburg ir 1540 minėto Vrbann Marienburger valdoje. XVI a. 2 dešimtmetyje tarp prievolininkų minėto Merten Gibbeis (1540 – apmokestintos sodybos savininko Merten Gybisch) valda 1785 virto karališkuoju valstiečių kaimu Gibbischen-Martin (Gibišai) su 5 ugniakurais. 1785 paminėtas Bandužių karališkasis valstiečių kaimas (Bandthusen-Gerge) su 5 ugniakurais kildintinas iš 1540 apmokestintos Jorge Bundthuß valdos. 1540 paminėtos kitos valdos savininkas Hans Kuntz davė pradžią 1785 paminėtam karališkajam valstiečių kaimui Kuntzen-Hans (Kuncai) su 2 ugniakurais. Iš Kyrstenn Jutsch (paminėtas 1540) valdos susiformavo Skrandig Gerge kulmiškoji valda, kuri XVIII a. viduryje jau buvo sujungta su kita, Spenge Daniel Peter, kulmiškąja valda; 1785 abi valdos minėtos kaip vienas kulmiškasis kaimas su 4 ugniakurais. Kitos XVIII a. pabaigoje ir XIX a. minėtos valdos atsirado iš vėliau Žardėje susiformavusių valdų, apie kurių įsikūrimą XVI a. I pusės šaltiniuose įrašų neaptinkama. Pvz., 1736 Žardėje paminėtos valdos Gußgauren Gergen ir 1785 paminėto mišriojo kaimo Guszgauren-Gerge arba Markuszen (Markučiai) su 3 ugniakurais kilmė neaiški.
3. XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pavadintos privilegijuotos valdos: a) 1785 minėta kulmiškoji gyvenvietė Labrentzischken su 2 ugniakurais, dar vadinta Szarden, sietina su 1780 pirmą kartą paminėta kulmiškąja valda, kurios savininkai buvo Jurge ir Martin Labrenz. 1831 tai buvo kaimas Scharden su 2 valstiečių ūkiais, 1 samdiniu ir 21 gyventoju, 1852 – kaimas Szarden su 24 gyventojais. 1860 (1868) Klaipėdos apylinkių topografiniame plane kelios jame buvusios sodybos klaidingai įvardytos Zabrentischken; b) anksčiau minėtoje Spenge (arba Spengen) Daniel Peter kulmiškojoje valdoje įkurtas dvaras, XIX a. vidurio šaltiniuose vadintas Szarde dvaru. XIX a. 8 dešimtmetyje šis kulmiškasis dvaras valdė 162,7 ha žemės. Jo pagrindu Klaipėdos apskrityje buvo įkurta Didžiosios Žardės (Groß Szarde) bendruomenė, kurioje 1871 buvo 6 gyvenamieji namai ir 46 gyventojai. 1896 ji kartu su Kuncais sujungta su naujai įkurtą Carlsbergo kaimo bendruomene (Rimkai); c) Kulmiškoji valda buvusioje Kuntzen-Hans valdoje, pirmąsyk paminėta 1785, 1807 nupirkta Spengen Daniel Peter dvaro savininko Jakobo Ogilvie ir paversta Žardės dvaro palivarku. 1860 (1868) Klaipėdos apylinkių topografiniame plane ji vadinama Mažąja Žarde (Kl. Szarde) arba Bachmanischken. Jos pagrindu Klaipėdos apskrityje buvo įsteigta Mažosios Žardės bendruomenė, kurioje 1871 buvo 3 gyvenamieji namai ir 14 gyventojų.
4. 1897 V 8 Klaipėdos apskrities Sūdmantų valsčiuje įsteigta Žardės kaimo bendruomenė, suformuota sujungus buvusias Bandužių (Bandhußen), Mažosios Žardės (Klein Szarde), Dovilų (Stallis-Hans) ir Sūdmantų (Sudmanten-Marienburger-Urban) bendruomenes. Žardės vardu 1898 atitinkamai pervadintas ir valsčius. 1905 kaimo bendruomenėje buvo 21 gyvenamasis namas, 188 gyventojų (170 lietuvių), 1910 – 161, 1925 – 139 gyventojai. 1939 ji kartu su Cenkūne buvo sujungta su Karlsbergo bendruomene, Žardės valsčius panaikintas. Žardės pradinė mokykla buvo įsteigta apie 1737–1739 kaip Sūdmantų mokykla. Žardės kaimo bendruomenė priklausė Klaipėdos, nuo 1904 – Kairių parapijai.
Vasilijus Safronovas
Iliustracija: Žardės kaimo Buntinų sodyboje ekskursantai iš Didžiosios Lietuvos, 1934 / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio
Iliustracija: Išlikęs vešlus parkas ir labai senas gyvenamasis namas Žardės (Marienburger Urban) sodyboje prie pat Smeltalės upelio, 2005 / Iš Kęstučio Demerecko rinkinio