Žabynų parapija

Evangelikų Liuteronų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas su centru Žabynuose, jo bendruomenė.

Žabynų parãpija įkurta 1609 XVI a. suburtos Žabynų apylinkės religinės bendruomenės pagrindu. Ji ilgą laiką meldėsi laikinuose maldos namuose. Kunigaikščio Albrechto įsakymu, Įsruties pilies amtmonui von Peynui rūpinantis 1565–1575 pastatyta fachverkinio stiliaus bažnyčia. Pamokslavo dvasininkai Leonhardas ir Andreasas Virčinskiai (pastarasis minėtas 1590). Parapiją globojo von Rappai, vėliau – von Fahrenheidai. Antrąją bažnyčią pastatydino Unguros dvaro savininkai; pašventinta 1817. Masyvi, aukštoku bokštu bažnyčia turėjo grakščiomis dorėniškomis kolonomis palaikomas skliautuotas lubas, pjaustytu medžiu puoštą altorių, sakyklą, vargonus (įsigyti 1856), 2 vario varpus. Pamaldos laikytos lietuvių, vokiečių, lenkų kalbomis. Po 1709–1711 maro lietuvininkų sumažėjo, tačiau jiems skirtos pamaldos nutrauktos tik apie 1849. Prūsijos istoriko Gustavo Agathono Harnocho duomenimis, paskutinis Žabynų parapijos lietuvininkas mirė 1864. Lietuvių kultūros istorijoje minimi keli čia dirbę kunigai: giesmių kūrėjas Stanislovas Virčinskis pamokslavo 1595–1612, Žabynuose gimęs ir čia palaidotas religinės raštijos darbuotojas Jurgis Šteinas – 1665–1699, Žabynuose gimęs religinės literatūros kūrėjas Johanas Frydrichas Glogau – 1795–1800(?).

Albertas Juška

Iliustracija: Žabynų bažnyčios altorius, iki 1944 / Iš Boetticher A. knygos „Die Bau- und Kunstdenkmäler der Provinz Ostpreussen“. Bd. V: Litauen. Königsberg, 1895

Žabynų bažnyčios altorius, iki 1944 / Iš Boetticher A. knygos „Die Bau- und Kunstdenkmäler der Provinz Ostpreussen“. Bd. V: Litauen. Königsberg, 1895