Žabynai

Žabynai: Didieji Žabynai, Mažieji Žabynai, Karališkieji Žabynai arba Senieji Žabynai (vok. Groß Szabienen, nuo 1931 Groß Schabienen, nuo 1938 Grosslautersee, lenk. Żabin; Klein Szabienen, nuo 1931 Klein Schabienen, nuo 1938 Kleinlautersee; Königlich Szabienen, nuo 1931 Alt Schabienen, nuo 1938 Altlautersee, lenk. Stary Żabin), kaimai prie Vytės upelio, aplink Žabynų ežerą (dabar užpelkėjusį), 15–16 km į vakarus nuo Geldapės, 10 km į pietryčius nuo Darkiemio. Ežero rytinėje pakrantėje buvo Mažieji Žabynai, šiaurinėje pakrantėje – Didieji Žabynai, vakarinėje – Senieji Žabynai. 1539 Įsruties valsčiaus mokesčių mokėtojų sąrašuose vietovėje Schobin paminėti 6 apmokestinti sodybų savininkai, 1542 – 8 savininkai; 1554–1556 Žabynuose (Schobinn) buvo 8 činšininkai. 1557–1558 Schobien jau padalytas į Didžiuosius Žabynus (Dide Schobin) su 3 činšininkais (1564–1565 paminėtas dar 1 naujas) ir Mažuosius Žabynus (Klein Schobin) su 3 činšininkais. 1564–1565 Įsruties valsčiaus sąskaitų knygoje rašyta, kad Didiesiems Žabynams priklausė 14 ūbų žemės ir ežeras, veikė lentpjūvė, malūnas, karčema; Mažųjų Žabynų nausėdija paminėta kaip bažnytkaimis, valdantis 8 ūbus žemės. Mažuosiuose Žabynuose bažnyčia pastatyta 1565, bet iki 1609 dar priklausė Įsruties parapijai (Žabynų parapija). Apie 1575 įsteigta parapinė mokykla (Žabynų parapinė mokykla). Jau XVI a. viduryje Įsruties valsčiuje minėta šaltyšiaus administruojama Žabynų seniūnija (Schulzenamt), dar vadinta Medūniškių seniūnija. 1584 jai priklausė 128 činšininkai, valdę 512 ūbų ir 8 margus žemės. 1618 per turto apsikeitimo sandorį tarp Unguros hauptmano Wolfo von Creutzeno ir Brandenburgo kurfiursto Mažieji Žabynai pateko privačion nuosavybėn. Vėliau hauptmanas pardavė kaimą uošviui, Unguros dvaro savininkui Christophui von Rappui. Iki 1729 jis priklausė von Rappų, vėliau (pasikeitus Unguros dvaro savininkams) – von Fahrenheidų giminei. Unguros dvaro savininkai vietoj buvusios fachverkinės bažnyčios 1817 pastatė naują, 1865 renovuotas jos vidus. XVIII a. Žabynuose susiformavo 3 skirtingo pavaldumo kaimai: privatūs Mažieji Žabynai (1785 buvo Įsruties apskrities Vėdarų valsčiaus bajoriškasis bažnytkaimis su vandens malūnu ir 18 ugniakurų, priklausęs Unguros dvaro savininkui), karališkieji (valstybiniai) Didieji Žabynai (1736 Vėdarų domenų valsčiui priklausiusiame kaime minėtos 2 vokiškai ir 5 lietuviškai kalbančių valstiečių šeimos; 1785 – Įsruties apskrities Vėdarų valsčiaus karališkasis valstiečių kaimas su 13 ugniakurų), kulmiškoji Žabynų valda (1755 Vėdarų domenų valčiaus kulmiškųjų valdų surašyme dar minėta Didžiųjų Žabynų kaime; 1785 jau apibūdinta kaip atskira valda Szabienen su 6 ugniakurais). 1852 šiuose kaimuose atitinkamai buvo 231, 116 ir 145 gyventojai. XIX a. viduryje formuojant kaimo bendruomenes Mažieji Žabynai buvo atskirti nuo Unguros dvaro ir tapo Mažųjų Žabynų kaimo bendruomene, buvęs karališkasis kaimas – Karališkųjų Žabynų kaimo bendruomene, kulmiškoji valda tapo Didžiųjų Žabynų kaimo bendruomene. Visos 3 kaimo bendruomenės priklausė Darkiemio apskrityje 1874 įsteigtam Žabynų valsčiui. Karališkuosiuose (nuo 1931 – Senuosiuose) Žabynuose 1905 buvo 17 gyvenamųjų namų, 134 gyventojai (visi vokiečiai), 1910 – 118, 1933 – 149, 1939 – 134 gyventojai; Didžiuosiuose Žabynuose 1905 – 14 gyvenamųjų namų, 97 gyventojai (visi vokiečiai), 1910 – 82, 1933 – 54, 1939 – 53 gyventojai; Mažuosiuose Žabynuose 1905 – 26 gyvenamieji namai, 212 gyventojų, 1910 – 204, 1933 – 196, 1939 – 212 gyventojų. Buvo pašto stotis. 1820–1826 veikė pradinių mokyklų mokytojų seminarija (po to iškelta į Lėcių, 1828 – į Ungurą). Kaimai, įskaitant bažnyčią, nukentėjo 1914 nuo Rusijos kariuomenės įsiveržimo; po Pirmojo pasaulinio karo atstatyti. Po 1945 atsidūrė Lenkijos–SSRS pasienyje, priklauso Lenkijai. Kaimo urbanistinė struktūra pokariu beveik nepakeista, bažnyčia išlikusi ir tebeveikia.

Vasilijus Safronovas