Wallenrodtų biblioteka

Wallenrodtų bibliotekà, Karaliaučiuje XVII–XX a. veikusi biblioteka. Pavadinta jos įkūrėjo Prūsijos kanclerio hercogo Martino von Wallenrodto (1570–1632) vardu. Pirmąjį bibliotekos fondą sudarė įvairios retos knygos, seni foliantai, rankraščiai; iš viso 3000 egzempliorių. 1623 biblioteka sudegė, netrukus pradėta kurti iš naujo. Dar iki M. Wallenrodto mirties atkurtame bibliotekos fonde buvo apie 2000 knygų. Jo sūnus Johannas Ernstas Wallenrodtas, žymus humanistas, keliaudamas po Europą ir Šiaurės Ameriką, papildė tėvo biblioteką kelionių kronikomis, geografijos atlasais, gaubliais, istoriniais dokumentais, savo kelionių užrašais, senais pergamentais ir kita. 1650 biblioteka buvo įkurdinta Karaliaučiaus katedros bokšte. 1675 prijungta prie Karaliaučiaus universiteto, vėliau tapo specialiu Karaliaučiaus universiteto ir valstybinės bibliotekos skyriumi. 1721 perduota valstybei su sąlyga, kad Wallenrodtai galės kuruoti biblioteką. 1909 bibliotekoje buvo apie 10 500 knygų ir rankraščių. Per Antrąjį pasaulinį karą bibliotekos veikla nutrūko; daug knygų žuvo per miesto bombardavimus. 1945 bibliotekos fondų likučiai buvo išardyti ir išblaškyti po visą pasaulį. Po Antrojo pasaulinio karo Göttingeno universitete įkurta biblioteka laikoma Wallenrodtų bibliotekos tąsa. 1981 dalis knygų grąžinta į Kaliningrado universitetą, dar dalis – 1994 (Gerhardo Lepos pastangomis). XXI a. pradžioje Kaliningrado valstybiniame universitete saugota tik nedidelė dalis bibliotekos knygų ir 291 t. XVI–XVIII a. rankraščių. Dalis knygų yra Torunės bibliotekoje.

Iliustracija: Wallenrodtų bibliotekos ekslibrisas, 1721 / Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus rinkinių

Iliustracija: Martino Wallenrodto autografas ant vienos iš dovanotų Karaliaučiaus bibliotekai knygų, XVII a. / Iš MLEA

Iliustracija: Wallenrodtų bibliotekos Karaliaučiuje salė, iki 1944 / Iš Domo Kauno rinkinio

Iliustracija: Wallenrodtų bibliotekos Karaliaučiuje salė, iki 1944 / Iš Domo Kauno rinkinio