Gerhardas Lepa

Lepà Gerhardas 1933 IX 12Šakiuose (Pagėgių aps.) 2016 IX 16Großniedesheime (Vokietija), visuomenės veikėjas. Tėvai Emilis Lepa, motina Marta Lauszus (1910 Užkulmeniuose, Tilžės apskrityje–1987 Vokietijoje) susituokė 1932 ir Šakiuose nusipirko 15 ha ūkį. 1944 liepą artėjant frontui šeima pasitraukė per Nemuną, rugpjūtį grįžo derliaus nuvalyti ir žiemkenčių sėti, spalį pasitraukė į Barštyno apskritį. 1945 sausį frontui pajudėjus bėgo link Šventapilės ir Aismarių, buvo sulaikyti sovietų karių, kurie juos apiplėšė, atėmė arklius, o motiną vaikų akivaizdoje išprievartavo. Abu seneliai, Adolfas Lepa (g. 1863) ir Michaelis Lauszus (g. 1877), mirė pakeliui. 1945 gegužę su motina ir seserimi Elfrieda (g. 1936) Lepa grįžo į Šakius. Gimtinę jau buvo užėmęs žmogus iš netolimo Žemaitijos kaimo. Jis Lepų šeimai neleido gyventi jų sodyboje. Lepa 50 metų nelankė savo gimtinės. 3 vasaras piemenavo pas lietuvius ūkininkus, vėliau – žemės ūkio darbininkas, mechanizatorius. Nors Lepa niekad nepriėmė sovietinės pilietybės, 1954–1957 pašauktas tarnavo sovietinėje armijoje, 1956–1957 su kitais pasiųstas į Vengrijos pasienį prieš sukilėlius. 1958 su motina, seserimi ir senele Anna Lauszus (Lengwenat) išvyko į Vokietiją, kur po sovietų karo nelaisvės gyveno tėvas. Lepa buvo ilgametis Arthuro Hermanno suburto Lietuvių literatūros būrelio dalyvis. Nuo 1984 įsitraukė į prūsų bendrijos „Tolkemita“ veiklą, nuo 1993 jos pirmininkas. Nuo 1995 leidinių „Tolkemita-Mitteilungen waistsennei“ [Tolkemita-žinios] ir „Tolkemita-Texte“ redakcijos vadovas. 1993–1998 su pertrūkiais gyvendamas Karaliaučiuje rūpinosi krašto kultūros paveldu: kartu su vietiniais archeologais kasinėjo prūsų kapinynus; į Kaliningrado universitetą pargabeno po 1944 iš Rytprūsių į Rusiją išvežtų senųjų knygų; kartu su Olga F. Krupina (Kaliningrado valstybinio universiteto Kanto muziejaus vadove) pastatė paminklinį akmenį senajam Karaliaučiaus universitetui.

Dar skaitykite Internationale Vereinigung der Prußenfreunde Tolkemita.

Iliustracija: Rogėmis į Tulpininkų mokyklą, 1942 / Archyvinė Lepų giminės nuotrauka iš Gerhardo Lepos rinkinio

Iliustracija: Gerhardo Lepos tėvų Emilio Lepos iš Kuturių ir Martos Lauszus iš Vėlaičių vestuvės, 1932 / Archyvinė Lepų giminės nuotrauka iš Gerhardo Lepos rinkinio

Iliustracija: Gerhardas Lepa dar ant tėvų (Emilio ir Martos Lepų) rankų savo sodyboje Šakiuose, 1934 / Archyvinė Lepų giminės nuotrauka iš Gerhardo Lepos rinkinio

Iliustracija: Gerhardo Lepos senelis iš tėvo pusės Adolfas Lepa (viduryje, g. 1863), seneliui ant kairės kojos sėdi sesutė Elfrieda, stovi jis pats, šalia tėvai (Marta ir Emilis Lepos), senelio dešinėje – pusbrolis Herbertas, dėdina Marta ir dėdė Ewaldas Kuturiuose, 1938 / Archyvinė Lepų giminės nuotrauka iš Gerhardo Lepos rinkinio

Iliustracija: Senelis iš motinos pusės Michaelis Lauszus su artimaisiais, iš kairės: dėdė Heinrichas Lauszus (Ukrainos žemės ūkio prižiūrėtojas), dėdina Herta, gimusi Kapponat, dėdė Hermannas Lauszus, vermachto kareivis, Gerhardas Lepa, senelis, sesuo Elfrieda, motina Marta ir tėvas (muitininkas po 1939) Emilis Lepa Vėlaičiuose, 1941 / Archyvinė Lepų giminės nuotrauka iš Gerhardo Lepos rinkinio

Iliustracija: Gerhardas Lepa (stovi I iš dešinės) po įžegnotuvių Lauksargiuose, sėdi kunigas Jonas Kalvanas (vyresnysis), 1948 / Archyvinė Lepų giminės nuotrauka iš Gerhardo Lepos rinkinio

Iliustracija: Prosenelis iš motinos pusės Ensies Lauszus (1837 Kulmžardžiuose–1915 Tilžėje), 1915 / Archyvinė Lepų giminės nuotrauka iš Gerhardo Lepos rinkinio

Iliustracija: Ruošiantis į Vokietiją, iš kairės: Gerhardo Lepos motina Marta Lepa, senelė Anna Lauszus, sesuo Elfrieda Lepa, jis pats Vėlaičiuose, 1957 / Archyvinė Lepų giminės nuotrauka iš Gerhardo Lepos rinkinio

Iliustracija: Senelių Michaelio ir Annos Lauszus sodyba, mamos tėviškė, kurioje nuo 1940 gyveno mamos brolis Heinrichas Lauszus su šeima, o praėjus frontui, apsigyveno Ona Matevičienė iš Žemaitijos, leidusi gyventi grįžusiai senelei, vėliau ir Gerhardo motinai su vaikais, kurių atsikėlėliai neįsileido į jų nuosavus namus / Archyvinė Lepų giminės nuotrauka iš Gerhardo Lepos rinkinio

Iliustracija: Gerhardas Lepa (pirmas iš dešinės) sovietinėje kariuomenėje Vologdoje su draugais: Arnašiumi, Bertašiumi ir Sprainiu, 1955 / Archyvinė Lepų giminės nuotrauka iš Gerhardo Lepos rinkinio

Iliustracija: Gerhardas Lepa ir akademikas profesorius habil. dr. Vytautas Mažiulis

Iliustracija: Dr. Martynas Purvinas ir Gerhardas Lepa Mokslo ir enciklopedijų leidybos institute

Iliustracija: Gerhardas Lepa Lietuvos prūsų suvažiavime, 2001

Iliustracija: Gerhardo ir Annemarie Lepų sidabrinės vestuvės Annaberge prie Bonos, 1988 / Archyvinė Lepų giminės nuotrauka iš Gerhardo Lepos rinkinio

Iliustracija: Gerhardo Lepos senelė Anna Lauszus (g. Lengwenat 1884–1971), 1968 / Archyvinė Lepų giminės nuotrauka iš Gerhardo Lepos rinkinio

Iliustracija: Gerhardo Lepos prosenelių Ensio Lauszaus (g. 1837 Kulmžardžiuose) ir Edės Dumat-Lauszus (g. 1845 Gilandviržiuose) palikuonių susitikimas Annaberge prie Bonos, Krikščioniškosios baltų studentų sąjungos namuose, 1981 / Archyvinė Lepų giminės nuotrauka iš Gerhardo Lepos rinkinio

Iliustracija: Akademikas prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius, Gerhardas Lepa, dr. Vytautas Žalys ir dr. Rimantas Vėbra Flensburge, 1992 / Archyvinė Lepų giminės nuotrauka iš Gerhardo Lepos rinkinio

Iliustracija: Gediminas Vanagas, Eva Labutytė Vokietijoje su Gerhardu Lepa, 1988 / Archyvinė Lepų giminės nuotrauka iš Gerhardo Lepos rinkinio

Iliustracija: Vokietijos prūsų susitikimas, surengtas „Tolkemitos“ draugijos Annaberge, 1988. Anke Lepa-Skalwe dainavo prūsų dainą / Archyvinė Lepų giminės nuotrauka iš Gerhardo Lepos rinkinio

Iliustracija: Vokietijos prūsų ženklas, 1988

Iliustracija: Žurnalo „Tolkemita“ viršelis, 1999

Iliustracija: Annemarie, Gerhardo ir Ankės Lepų ekslibrisas, 1988

Iliustracija: Paminklinis akmuo, Gerhardo Lepos ir kitų iniciatyva pastatytas senajam Karaliaučiaus universitetui Knypavos saloje, 1994 / Archyvinė Lepų giminės nuotrauka iš Gerhardo Lepos rinkinio