trijų klasių rinkimų sistema

trij klãsių rinkmų sistemà (vok. Dreiklassenwahlrecht), rinkimų į Prūsijos Landtago Atstovų rūmus (Abgeordnetenhaus, iki 1855 vadinti Žemaisiais rūmais) principas, įvestas Prūsijos karalystėje 1849 V 30 karaliaus Friedricho Wilhelmo IV potvarkiu ir galiojęs iki 1918 lapkričio. 1853 V 30 priėmus Miestų nuostatus šešioms rytinėms Prūsijos monarchijos provincijoms (Prūsijai, Pomeranijai, Brandenburgui, Silezijai, Saksonijai ir Poznanės provincijai), buvo taikomas ir komunalinėje teisėje kaip miesto delegatų rinkimų principas. Trijų klasių rinkimų sistemos esmė buvo rinkėjų (vyrų, sulaukusių 24 metų) suskirstymas į 3 klases (padalinius) pagal valstybei mokamus mokesčius. Kiekvienoje rinkimų apygardoje vienas rinkėjų padalinys buvo sudaromas pagal jų mokamų mokesčių dydį: į šį padalinį patekdavo miestiečiai, sumokantys 1/3 visų toje apygardoje mokamų mokesčių. Rinkėjai, patekdavę į šį padalinį, gaudavo teisę rinkti 1/3 rinkikų, kurie po to išrinkdavo delegatus. Rinkimai buvo netiesioginiai, nelygūs ir neslapti. Trijų klasių rinkimų sistema buvo palankesnė stambiesiems nei smulkiesiems mokesčių mokėtojams, kadangi paliko galimybę keliems stambiems mokesčių mokėtojams faktiškai paskirti trečdalį delegatų.

Vasilijus Safronovas