Trakėnų žirgynas

Traknų žirgýnas. 1713 IV 3 Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas I, skatinamas karinių tikslų, išleido Ediktą dėl prūsiškų žirgų veisimo tobulinimo, kurio pagrindu Prūsijos žirgynai turėjo būti centralizuoti. 3,5 tūkst. ha teritorija į šiaurę nuo Romintos girios, prie Trakėnų palivarko, į šiaurės vakarus nuo Trakėnų kaimo buvo pasirinkta kaip tinkama žirgynui įkurdinti vieta, kurioje 1725–1732 apie 300 kariuomenės pėstininkų nusausino, išlygino teritoriją, iškirto medžius, ištiesino Pisos vagą. 1732 Friedrichas Wilhelmas I įkūrė Karališkąjį Trakėnų žirgyną (vok. Königliches Stutamt Trakehnen, nuo 1786 – Königlich Preußisches Hauptgestüt Trakehnen), apie 1790 pastatyti žirgyno dvaro (vadinamojo krašto arklininko) rūmai (išliko). Jau Kryžiuočių ordinas prie pilių buvo įsteigęs žirgynų, kuriuose kergė vietinio tipo arklius su atvežtiniais; tokios žirgų veisimo tradicijos išliko ir Ordino valstybei žlugus. Prūsijos kunigaikštystės laikais (1525–1701) žirgynai veikė Balgoje, Brandenburge, Įsrutyje, Jurbarke, Prūsų Olandijoje, Ragainėje, Tepliavoje, Šereitlaukyje ir kitur. Iš šių vietovių į Trakėnus žirgyno veikimo pradžioje buvo pristatyta apie 1100 žirgų bei kumelių. Valdžios skatinami vadinamuosius Trakėnų veislės žirgus pradėjo auginti ir stambesni ūkininkai, iš kurių speciali komisija nuo 1821 juos jau supirkinėjo kariuomenės poreikiams. Kergimo proporcijos buvo ¹/₄ vietinio, ¹/₄ arabiškojo ir ¹/₂ angliškojo kraujo. Trakėnų žirgai prieš Pirmąjį pasaulinį karą jau buvo tiek išplitę, jog apie ²/₃ visų Vokietijos kavalerijos ir artilerijos arklių buvo kilę iš Rytprūsių. 1944 Rytprūsiuose buvo apie 26 000 registruotų trakėnų veislės arklių, iš jų 1115 pačiame Trakėnų žirgyne. Netoli žirgyno pagrindinių rūmų buvo gyvenamieji namai tarnautojams ir darbininkams, erdvios ir gerai vėdinamos arklidės, prie kurių buvo išdėstytos pašarinės ir kiti ūkiniai pastatai. Eržilai buvo laikomi mažuose atskirtuose mūriniuose tvartuose su atskira ganykla. Trakėnų žirgyne t. p. buvo arklių prekyvietė, mankštos aikštė, jojimo takai su kliūtimis ir stogu dengta treniruotės aikštė. 1932 IX 26, minint žirgyno 200 metų sukaktį, Trakėnų dvaro parke pastatyta skulptoriaus Reinholdo Kuebarto bronzinė statula eržilui Tempelhüteriui, kuris 1916–31 buvo Trakėnų žirgyno pagrindinis reproduktorius. 1944 atslenkant frontui, žirgyną bandyta evakuoti į Vokietijos gilumą, bet pavyko išvežti tik palyginti mažą žirgų dalį. Dauguma veislinių žirgų atiteko SSRS, Tempelhüterio statula kaip karo grobis buvo išvežta į Maskvą. Trakėnų veislės žirgai po Antrojo pasaulinio karo buvo vėl pradėti auginti Vakarų Vokietijoje ir Lenkijoje.

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Trakėnų arklidės / Iš Aleksandro Kubilo rinkinio

Iliustracija: Trakėnų žirgyno vartai, pastatyti 1732 / Iš MLEA

Iliustracija: Trakėnų pilies su parku, kurio teritorijoje buvo įrengtos arklidės veisliniams ir paprastiems arkliams, maniežas jodinėti, pastatyti butai tarnautojams, vaizdas iš lėktuvo, 1944–45 / Iš MLEA

Iliustracija: Trakėnų žirgyno prižiūrėtojas, 1930 / Iš MLEA

Iliustracija: Trakėnų žirgyne, iki 1944 / Iš Lenkijos MA meno instituto (Instytut Sztuki PAN) rinkinio