Skaisgiriai, 2

Skaisgiria 2 (vok. Skaisgirren, nuo 1938 Kreuzingen, rus. Bolšakovo), bažnytkaimis prie Dvitiltės upelio, svarbiausių kelių į Tilžę, Įsrutį, Karaliaučių, Labguvą, Mėtežerynus, Žilius sankryžoje, 28 km į šiaurės vakarus nuo Įsruties, 35 km į rytus nuo Labguvos, 27 km į pietvakarius nuo Tilžės. Pirmąkart Skaisgiriai paminėti 1583 Labguvos valsčiaus sąskaitų knygose. 1650 Florianui Krausei suteikta karčemos laikymo teisė, įpareigojant kasmet patiekti valsčiui 60 statinių alaus. 1693 sujungus kai kuriuos Papelkių ir Žilių parapijų kaimus, įkurta parapija (Skaisgirių (2) parapija). Nuo 1693 veikė pradinė mokykla (Skaisgirių (2) mokyklos). 1785 Skaisgiriai minėti kaip Tepliavos apskrities Mielaukių valsčiaus karališkasis kaimas su bažnyčia ir 11 ugniakurų bei kaip bajoriškasis kaimas, priklausęs Reformatų Bažnyčios kolegijai Karaliaučiuje su 6 ugniakurais; Skaisgirių parapijai priklausė ir Skaisgirėlių (vok. Klein Skaisgirren) karališkasis kaimas su 15 ugniakurų. 1807 kunigo name buvo apsistojęs Napoleonas, bažnyčioje laikyti jo arkliai ir vežimai. Dėl palankios geografinės padėties Skaisgiriai buvo didžiausia apylinkėse turgavietė, čia vykdavo didžiausi Rytprūsiuose savaitiniai turgūs, didžiausia Prūsijoje paršelių prekyvietė. Turgaus dienomis atvykdavo iki 1,5 tūkst. vežimų iš Įsruties, Labguvos, Vėluvos ir kitų. apylinkių. Turgus vykdavo 3 vietose: centre vadinamasis sviesto, pagrindinėje gatvėje – javų ir didesniame nei 3 ha plote – kiaulių. XIX a. viduryje Skaisgirių bendruomenė tapo Pakalnės apskrities valsčiaus centru. XIX a. pabaigoje veikė valsčiaus teismas, paštas. 1885 buvo 731 gyventojas. 1891 prie Skaisgirių įkurta geležinkelio Tilžė–Labguva–Karaliaučius stotis. 1901 pastatytas paminklas Šlovingiems kovotojams už Vokietijos vienybę. 1905 Groß Skaisgirren kaimo bendruomenėje buvo 108 gyvenamieji namai, 1285 gyventojai (9 katalikai, 43 lietuviai), 1910 – 1466, 1933 – 1894, 1939 – 2256 gyventojai. Klein Skaisgirren kaimo bendruomenė, priklausiusi Pakalnės apskrities Parviškių valsčiui, 1905 buvo 11 gyvenamųjų namų, 67 gyventojai (visi vokiečiai), 1910 – 69 gyventojai; nuo XIX–XX a. sandūros veikė pradinė mokykla, 1924 ji prijungta prie Šūdlydimų. Po Antrojo pasaulinio karo išlikusi bažnyčia paversta kino teatru, XX a. paskutiniajame dešimtmetyje perduota stačiatikiams. Šiandien Skaisgirių apylinkėse gyvena vadinamoji Rusijos vokiečių kolonija.

Vasilijus Safronovas