šiupinys, 1

šiupinỹs, 1 (vok. Schuppinis), Užgavėnių patiekalas Rytprūsiuose. Tai riebus valgis, virtas iš įvairių kruopų, žirnių, pjaustytų (ar trintų) bulvių, kiaulės galvos, kojų, ausų. Šiupinys žinomas iš Kristijono Donelaičio „Metų“. Šiupinys gamintas taip (6–8 porcijoms): 500 g geltonų žirnių, 4 svogūnai, 5 prieskonių grūdeliai, druska, 1 valgomasis šaukštas mairūno, 1 rūkyta kiaulės galva (ar 800 g rūkytos kiaulienos), 1 kg bulvių, pipirai. Nuplauti žirniai brinkinami vandenyje (1,5 l) per naktį. Tame pačiame vandenyje jie ir verdami kartu su smulkintais svogūnais, prieskoniais, druska, mairūnu ir kiaulės galva. Kitame puode verdamos nuskustos bulvės. Mėsa ir žirniai verdami tuo pačiu metu. Mėsa išimama iš košės, kiek atvėsinama, atskiriama nuo kaulų, nupjaunama oda. Mėsa pjaustoma nedideliais gabaliukais. Bulvės kartu su žirniais malamos į košę. Tuomet į košę dedama mėsa, paskaninama pipirais ir druska. Vietoje rūkytos kiaulės galvos dedama ir jautiena. Kartais šiupinys buvo tiekiamas su spirgučiais. Dažniausiai prie šiupinio patiekiami ir rauginti kopūstai. Klaipėdos krašte šiupinį gamindavo su miežiais ar avižiniais dribsniais. Šiupinį čia užgerdavo alumi arba kava.

MLFA