sapnai tautosakoje ir tikėjimuose

sapna tautósakoje ir tikjimuose. Pirmasis tikėjimą sapnais Mažojoje Lietuvoje savo kronikoje (XVI a. pradžioje) paminėjo Simonas Grunau: esą Rikojoto žyniai kalbasi su dievais sapne ir moko žmones šventinti. Prūsijos įdomybėse (XVII a. II pusė) Matas Pretorijus, vardindamas pagal įvairius ženklus galinčius aiškinti ateitį žmones, paminėjo ir sapnonis (Sapnonei), kurie komentuodavo kitų sapnus, o iš savo regėtųjų – pranašaudavo ateitį. Prūsams svarbūs buvę jaunųjų regėti sapnai per jų vestuvių naktį. XIX–XX a. tikėjimas sapnais vis dar buvo stiprus; tikėta, jog dalį sapnų gali siųsti Dievas, mirusieji. Sakmėse minėti prisisapnavę mirusieji, kurie skundėsi blogai ar visai nepalaidoti. Žmonėms tinkamai palaidojus velionį, šis nebesisapnuojąs. Jei mirusysis sapne moja gyvajam – žmogus greitai mirs. Kitose sakmėse sapnuose žmonės raginti eiti kasti lobių. Manyta, jog vieni sapnai gali išsipildyti tiesiogiai, o kiti – perkeltine prasme. Pvz.: N sapnavo ..., būk jis bematąs didoką skrynelę, pilną pusmarkių, ... Pabudęs pamislijo, jog tai ašaros tie pinigai. Rytmetį ėjo jis aplankyti savo motinos brolį... Jam iš ten vos sugrįžus, atbėgo mergelė jį vadyti, jog tėtatis jau mirštąs. ... teipo tie pinigai tuoj į ašaras apsikeitė. Mažosios Lietuvos gyventojai žinojo įvairius sapnų aiškinimus, pvz.: Susapnuoti tamsūs drabužiai – bus ramus oras. Jei žmonės su tamsiais drabužiais dainuoja ir šoka, tai bus debesuotas oras ir kils audra; Kam karvė ar jaučiai pasirodo, tas gaus svečių, rasi ir nelaukiamų; Kas apie kitų svotbą sapnuoja, tas gerą naujyną patyra, bet kas pats kaip marti ar jaunikis rodyts sav regėjosi, tas su smerčiu bus venčiavots; O kad bitis trioboje ir apie triobą mato spiečiant, tai tas buts nudegs. Aptinkama ir retesnių, būdingų žvejų gyventiems plotams: Rąstai, lentos, malkos sapne – žuvys būna; Didelės ir mažos žuvys – laimė, uždarbis. Sapnų reikšmė nevienoda: vieniems sapnai apie ugnį reiškė šaltį, o kitiems – sėkmę; vieniems žuvys – lietų, kitiems – lavonus. Ne visi sapnai pildosi. Manyta, jog išsipildys regėti per 12 dienų nuo Kalėdų iki Trijų Karalių. Jei kas norėdavo sužinoti apie savo būsimąjį ar būsimąją, reikėjo Joninių naktį einant gultis šalia lovos triskart po žiupsnelį sėmenų sėt (bert) sakant Lėju sėmenis į Dievo vardą, į Abraomo daržą, aš noru matyti savo mylimą jaunikį ir atsigulti – tada susapnuosi būsimą vyrą.

L: Lietuvininkų žodis. K., 1995; Basanavičius J. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. V., 1998; Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. t. 2. V., 2001; t. 3. V., 2003; Basanavičius J. Juodoji knyga. V., 2004; Pietsch R. Fischerleben auf der Kurischen Nehrung. Bodenheim, 2004.

Asta Višinskaitė