sandėliai

sándėliai, įvairios paskirties sandėliai, vadinamieji sankrovos, rūšiavimo, brokavimo namai, svarstyklės, džiovyklos, magazinai (maisto produktų atsargoms, naudotinoms negandų atvejais, kaupti), ginklų ir kiti pradėti statyti plėtojantis prekybai ir ekonomikai. Per sandėlius miestai ir valstybė vykdė ekonominę ir finansinę politiką, kontroliavo prekybą ir mokesčius. Sandėliuose buvo tikrinama prekių kokybė, jos ruošiamos eksportui – tai ribojo sukčiavimą. Sandėliuose dirbdavo neturtingi miestiečiai, dirbti į viešuosius sandėlius siųsti baudų nesumokėję skolininkai. XIV a. Kryžiuočių ordino valstybėje atsirado mediniai sandėliai, nuo XVI a. mūriniai (XVIII a. Klaipėdojeplanuoti statyti mūriniai sandėliai druskai ir kitkam). XVI–XVII a. sandėlių architektūroje vyravo fachverko tipas. Dažniausiai triaukščiai, dvišlaičiais stogais, grindys plūkto molio, dideli langai (vėdinimo angos), plačios durys įvažiuoti vežimams. Neretai sandėliai būdavo kelių sekcijų. XVIII a. plito sandėliai lenktais stogais, paprastai 2 aukštų, pirmas dažnai mūrinis su įrengta krautuve. XVIII a. sandėliai statyti vienaukščiai, fachverkiniai, vienšlaičio stogo. Sandėliai turėdavo pavadinimus, užrašytus ant prie sienos prikalamų emblemų. XVI a. gausėjant sandėlių didėjo gaisrų pavojus, todėl sandėlių statybai skirti sklypai atokiau nuo miestų gyvenamų kvartalų. Jei miestai buvo prie vandens telkinio (susisiekimo kelio), prie jų sandėliai statyti galu, keltuvais, pritvirtintais prie sandėlio frontono viršaus, būvo patogiau iškrauti ar pakelti prekes. Mūriniai – raudonų plytų, 1 aukšto, dvišlaičiu stogu sandėliai plito XIX amžiuje. Uostamiesčiuose dideli sandėliai buvo privatūs, priklausė prekybinėms organizacijoms. Klaipėdoje. XX a. kintant prekybos apimtims ir gamybai statyti sandėliai didėjo. Prie mineralinių trąšų fabriko pastatytas septynių suglaustų sandėlių kompleksas, dvišlaičiais stogais, dekoruotas architektūros elementais. Ilgainiui sandėliai buvo labiau pritaikomi atitinkamų prekių laikymui. Statyti plytiniai, naudojant betoną, perdangoms – gelžbetonį, plokščiais arba segmentiniais stogais, padidėjo langai, išnyko langinės. Pasaulinių karų metais sandėliai nestatyti. Prie Lietuvos prijungtoje Klaipėdoje sandėlių statyba atgijo. Tarp lietuvių ir vokiečių kapitalo sandėlių vyko arši konkurencija. Tarpukariu Klaipėdoje pastatyta naujų, konstruktyvizmo stiliaus sandėlių. Netoli Bomelio Vitės pastatyti 5 metaliniai cilindro pavidalo tankai naftai, pamaryje pastatyti sandėliai-šaldytuvai.

L: Tatoris J. Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų. V., 1994.

Iliustracija: Karaliaučiaus uosto sandėliai, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Balėtų dvaro svirnas, 1995

Iliustracija: Malūnas su grūdų sandėliu prie Gumbinės, 1920 / Iš MLEA

Iliustracija: Karaliaučiaus senieji uosto sandėliai, iki 1944 / Iš MLEA