Rusnės mokyklos

Rusnės mokyklos. Dokumentais paliudyta, jog pirmasis precentorius į Rusnės parapiją atsiųstas 1553 (tad tradiciškai nurodoma šios mokyklos veiklos pradžios data 1583 netiksli). Vėliau vaikus mokė Peteris ir Christophas Clocovijai, Ch. Tobiasas, aukštesnės kvalifikacijos, Karaliaučiaus universitete mokęsi asmenys – M. Schüzas (spėjama, nuo 1646), N. Höpneris (iki 1660), H. Keulingas, G. Schröderis. Vėliau vaikus mokė precentoriai vokiečiai: iš Katyčių kilęs Ch. Köslingas (1721–1727), Kalnininkų parapijos kunigo Ch. Sperberio sūnus F. Sperberis (1755–1759), iš Rastenburgo apylinkių kilęs G. Thilas (1759–1773), Gumbinės apskrities Magūniškių kaime gimęs ir augęs Ch. Wahlis (1773–1798) ir kiti. Vaikus Rusnės parapijos mokykloje mokė ne mažiau kaip 32 asmenys. Dalis jų vėliau buvo įšventinti kunigais, vadovavo bendruomenėms. XIX a. Rusnės mokykla jau buvo stamboka švietimo įstaiga, veikė 3 klasės (antroji atidaryta 1811, trečioji – 1863), lankė apie 100 mokinių. Mokytojauti siųsti mokytojų seminarijas baigę pedagogai: 1834 atvyko Karalienės mokytojų seminarijos auklėtiniai E. Zinnau ir F. Engelsas, 1837 – T. Zimmekas, 1888 – L. Hennigas, lietuvių J. Vasilaitis (Wasilat), M. Vasiulis (Wassull). Gausėjant mokinių, 1877 atidaryta ketvirtoji, 1890 – penktoji klasė. Lankė 265 mokiniai. Vėliau mokykla nebesiplėtė. Po Pirmojo pasaulinio karo čia dirbo M. Stubra, Nagelis, B. Vaškytė, J. Jurkaitis, H. Miklovaitis. 1929 Švietimo ministerijos siųstas Tauragės mokytojų seminarijos direktorius M. Mačernis tikrino jų darbą. Klasėje iš 32 vaikų tik 2 sakė esą lietuvininkai. Rusnės mokyklą baigė lietuvių kultūros darbininkai Kristupas Sturys, Adomas Goberis, Augustas Baldžius. Įvairiu laiku Rusnėje įsteigta privačių mokyklų. XIX–XX a. sandūroje gimnazijoje gabesnius paauglius mokė mokytojas Bohnewaldas. Juos parengė iki sekundos lygio (dabartinės gimnazijos II–III klasės). 1930 atidaryta kurčnebylių mokykla. Apie 20 auklėtinių (1935/1936 – 28) išlaikyta valstybės lėšomis. Mokė specialų išsilavinimą Berlyne įgiję pedagogai – F. Teisingas, R. Naujokas, A. Strėkys. Mokyta lietuvių ir vokiečių kalbomis. 1932–1934 ir 1936–1939 dirbo Mokyklų draugijos lėšomis išlaikoma privati triklasė lietuvių mokykla. 1938 joje mokėsi 95 moksleiviai. Mokyklos vedėjas – M. Kleinaitis, dirbo Tauragės mokytojų seminarijos absolventai V. Vakauzas, J. Jucevičiūtė, Draskienė ir Leonavičius.

Albertas Juška

Iliustracija: Rusnės senosios mokyklos pastatas, 2004