repatriacija

repatriãcija, organizuotas piliečių grąžinimas į tėvynę; siaurąja reikšme – po karo vykstantis pabėgėlių arba karių grįžimo ar grąžinimo į tėvynę procesas. Repatriacija vykdoma specialiai tam sukurtų struktūrų. Terminas paplito XX a. pradžioje. 1907 X 18 Hagos IV konvencijos Sausumos karo įstatymų ir papročių taisyklės numatė kuo greitesnę karo belaisvių repatriaciją pasibaigus karui ir sudarius taiką. Klaipėdos krašte priverstinai evakuotų į Vokietiją 1944 antroje pusėje arba pasitraukusiųjų anksčiau grįžimas į tėvynę vyko 1945–1950. Pirmieji repatriantai pradėjo grįžti 1945, iškart po to, kai Klaipėdos kraštą užėmė SSRS. Masinį pobūdį repatriacija įgavo 1945 vasarį SSRS, JAV ir Didžiajai Britanijai, o 1945 birželį SSRS ir Prancūzijai pasirašius susitarimus, numačiusius remti ir skatinti asmenų, patekusių per karą į Vokietiją ir kitas šalis, grąžinimą į tėvynę. Praėję vidaus reikalų liaudies komisariatų filtracijos punktus repatriantai patekdavo į priėmimo-paskirstymo punktus, kurie 1945 I 29 LSSR Liaudies komisarų tarybos potvarkiu buvo įkurti prie Kauno, Panevėžio, Alytaus, Šiaulių ir Telšių apskričių vykdomųjų komitetų. Prie Klaipėdos, Pagėgių, Šilutės apskričių vykdomųjų komitetų buvo įsteigti repatriantų priėmimo-aprūpinimo punktai; sumažėjus repatriantų skaičiui 1946 birželį jie buvo panaikinti. Didžiausias repatrijavusiųjų iš Vokietijos į Klaipėdos kraštą skaičius (4–4,6 tūkst.) fiksuotas 1945–1946. Tai paaiškintina tuo, kad SSRS institucijoms be didesnių pastangų 1945 pavyko iš SSRS okupacinės zonos Vokietijoje grąžinti į Klaipėdos kraštą buvusius gyventojus. 1946 nepaisant to, kad SSRS ėmė propagandinėmis priemonėmis skatinti buvusiųjų Klaipėdos krašto gyventojų grįžimą, repatriacijos mastai sumenko. 1947 XII 16 SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas priėmė įsaką, pagal kurį Klaipėdos krašto gyventojai, iki 1939 III 22 turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, nuo 1945 I 28 buvo pripažįstami SSRS piliečiais ir galėjo grįžti į savo gyvenamąsias vietas. Po šio įsako repatriacija vėl trumpam suaktyvėjo. Repatriacijos reikalais Klaipėdos krašte rūpintis 1948 II 28 buvo įkurtas Klaipėdos repatriacijos punktas, jis 1948 Klaipėdos mieste užregistravo 652, Klaipėdos apskrityje – 474, Šilutės apskrityje – 587, Pagėgių apskrityje – 230, iš viso – 2142 repatrijavusius asmenis (dauguma iš Vakarų Vokietijos okupacinių zonų). Iš viso 1945–1950 į buvusią Klaipėdos krašto teritoriją galėjo grįžti apie 6–8 tūkst. repatriantų, daugiausia ūkininkų šeimų (iš jų 30–40% sudarė nepilnamečiai vaikai). Repatriantai buvo prastai aprūpinami darbu (1948 tik 373 įdarbinti Klaipėdos įmonėse), dažnai negalėdavo apsigyventi savo buvusiuose namuose, o po ilgo laukimo gaudavo gerokai prastesnę gyvenamąją vietą, neretai susidurdavo su nepalankiu atvykusiųjų kolonistų bei vietinės administracijos požiūriu. SSRS valstybės saugumo nomenklatūroje jie buvo potencialūs antisovietiniai elementai.

L: Kairiūkštytė N. Klaipėdos krašto gyventojų repatriacija ir jos ypatumai 1945–1950 metais // Lietuvininkai ir Mažoji Lietuva amžių būvyje (konferencijos pranešimai), Klaipėda, 1989; Арбушаускайте А. Л. Коренное гражданскоенаселение Клайпедского края в условиях советской оккупации // Tiltai, 1998, nr. 2–3 (4–5).

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Klaipėdiškiai repatriantai lankosi Vilniuje, kur buvo galima susitikti su giminėmis: sėdi iš dešinės pirma Elfrieda Lepa-Mükusch, ketvirta – Annemarie Redweik-Lepa (ji 1944 su tėvais pasitraukė į Vokietiją, 1947 su motina grąžinta į Klaipėdą, 1959 išvyko į Vokietiją), 1973 / Iš Elfriedos Lepos-Mükusch šeimos albumo

Iliustracija: Vėlaičių kaimo repatriantės šventėje ant Rambyno kalno: iš dešinės pirma stovi Elfrieda Lepa, 1958 / Iš Elfriedos Lepos-Mükusch šeimos albumo

Iliustracija: Pusbroliai Hansas Pužas iš Poškų kaimo ir Vilius Palkys iš Saugų kaimo prieš išvažiuodami į Vokietiją, 1960 / Iš Silvos Pocytės giminės rinkinio

Iliustracija: Hilda Pocytė iš Pozingių kaimo prieš išvažiuodama į Vokietiją, 1960 / Iš Silvos Pocytės giminės rinkinio

Iliustracija: Mėta Spingys su kitais būsimais repatriantais prie Katyčių malūno, apie 1955 / Iš Elfriedos Lepos-Mükusch šeimos albumo

Iliustracija: Repatriantai iš Steponiškių kaimo: Edita ir Erwinas Gronau, Gerda Kirbschus iš Kreivėnų ant Panemunės tilto, padavę dokumentus išvažiuoti į Vokietiją, 1958 / Iš Elfriedos Lepos-Mükusch šeimos albumo

Iliustracija: Sugrįžę iš Sibiro buvę Smilgynų kaimo, Klaipėdos apskritis, ūkininkai Lena ir Johannas Klaws pas Lenos seserį Mėtą Spingys Mannheime, 1960 / Iš Elfriedos Lepos-Mükusch šeimos albumo

Iliustracija: Ievos ir Liudviko Pužų bei Ievos ir Miko Pocių iš Poškų kaimo išleistuvės į Vokietiją, 1960 / Iš Silvos Pocytės giminės rinkinio