Prūsų svita

paleogeno viršutiniojo eoceno priabonio aukšto sluoksniai.

Prsų svità, paleogeno viršutiniojo eoceno priabonio aukšto sluoksniai. 1867 sluoksnius išskyrė ir aprašė E. Zaddachas. 1970 V. Baltakis pavadino baltų prūsų genties vardu. Paplitusi Sembos pusiasalyje ir pv Rytprūsių dalyje. Stratotipas – Sembos pusiasalio Palvininkų gintaro kasyklos karjere 28,5–44 m gylyje. Čia (iš apačios į viršų) išskiriamas fosforitingas smėlingas molis (tuščioji žemė), glaukonitinis smėlingas ir molingas aleuritas su gintaru (mėlynoji žemė), įstrižai sluoksniuotas glaukonitinis kvarcinis smėlis su siderito konkrecijomis (dribsmėlis ir krantas), aleuritas su gintaru ir augalijos liekanomis (pilkoji siena). Bendras storis iki 52 m. Slūgso ant Alkos svitos, dengiama Palvės svitos, neogeno arba kvartero nuogulų. Prūsų svitos facijos šiaurės–pietų kryptimi keičia viena kitą, susidariusios gintarą atnešusios sen. upės deltoje. Randamos foraminiferų, dvigeldžių moliuskų, jūros ežių, krabų fosilinės liekanos; tirtos sporos, žiedadulkės.

Algimantas Grigelis

Vladas Katinas

Iliustracija: Prūsų svitos paleogeografinė schema: 1 – Fenoskandijos iškiluma, apaugusi subtropiniu mišku; 2 – laikinųjų upių aktyvios erozijos kryptys; 3 – deltos nuosėdų sunešti gintaro telkiniai ir perklostymo kryptys; 4 – Atlanto vandenyno ir tetčio jūrinės nuosėdos; 5 – pagrindinės nuosėdų sąnašavimo kryptys; 6 – smėlingos nuosėdos su perklostytu gintaru, glaukonitu ir fosforitinėmis konkrecijomis; 7 – iškili akumuliacinė lyguma

Prūsų svitos paleogeografinė schema: 1 – Fenoskandijos iškiluma, apaugusi subtropiniu mišku; 2 – laikinųjų upių aktyvios erozijos kryptys; 3 – deltos nuosėdų sunešti gintaro telkiniai ir perklostymo kryptys; 4 – Atlanto vandenyno ir tetčio jūrinės nuosėdos; 5 – pagrindinės nuosėdų sąnašavimo kryptys; 6 – smėlingos nuosėdos su perklostytu gintaru, glaukonitu ir fosforitinėmis konkrecijomis; 7 – iškili akumuliacinė lyguma

Sudarytojas Vincentas Korkutis