Palvės svita
Pavės svità, apatinio oligoceno nuosėdų sluoksniai. 1867 E. Zaddacho aprašyta Žaliosios sienos vardu, 1974 A. Kaplano pavadinta Hubniken, o 1975 Palvės svitos vardu. Paplitusi Sembos pusiasalio nedidelėje pietvakarinėje dalyje. Stratotipas Palvininkų gintaro kasykloje. Transgresyviai slūgso ant viršutinio eoceno Prūsų svitos nuogulų po neogeno rudųjų anglių formacija. Palvės svitą sudaro 0,5–3,6 m storio molingo, rupaus glaukonitinio smėlio sluoksnis su 10 cm storio fosforitų konkrecijų sluoksneliu apačioje. Jame randama apzulintų gintaro, medienos ir titnago gabalų. Tai seklaus jūros šelfo ir žvirgždingo pliažo (Ūbininkų rago atodangoje) likučiai. Geologiniuose tyrimuose Palvės svita naudojama kaip atraminis horizontas.
Vladas Katinas