Prūsų lietuvių draugijų taryba

Prsų lietùvių draugjų tarýba, Prūsijos lietuvių draugijų taryba, lietuvių tautinio ir kultūrinio darbo centras Tilžėje, veikė 1931–1935. Prūsų lietuvių draugijų tarybą sudarė: , Lietuvių spaudos draugija, Lietuvių kultūros draugija Tilžėje ir Lietuvių moterų draugija. Šių draugijų pirmininkai sudarė Prūsų lietuvių draugijų tarybos valdybą, pirmininkas – Vydūnas. Susirinkimuose aptardavo Mažosios Lietuvos lietuvininkų atliktą kultūrinį darbą, organizacijų veiklą, spaudos ir raštų būklę. 1932 VIII 28 susirinkime Tilžėje Vydūnas aiškino: kultūrinis darbas esąs tas, kuris žadina žmoguje aukštesnes jėgas; draugijos turi siekti, jog žmonės tobulėtų proto ir dorovės atžvilgiu. Tam pasitarnavo draugijų susirinkimuose rengtos paskaitos, kurių vien Lietuvių kultūros draugija Tilžėje per metus surengė per 15. Dainų grožį ir prasmę padėjo pažinti Lietuvių giedotojų draugija Tilžėje (jos choristai per metus rinkdavosi per 90 kartų į repeticijas ir daugelyje vietų ruošdavo koncertus). Lietuvių spaudos draugija nuo 1923 leido „Naująjį Tilžės keleivį“, o suaktyvėjus antilietuviškiems išpuoliams, 1932 prie šio laikraščio leistas priedas vokiečių kalba „Mitteilungen der Preussischen Litauer“ [Prūsų lietuvių pranešimai]. Per metus Mažojoje Lietuvoje (be Klaipėdos krašto) išplatinta daugiau kaip 6000 lietuviškų kalendorių, o Prūsų lietuvininkų knygynėlis iki 1932 išleido 13 lietuviškų knygų. Prūsų lietuvių draugijų taryba skelbdavo viešus protestus dėl lietuvininkų tautinių interesų pažeidimų, pvz., dėl Tilžės, Ragainės, Pilkalnio, Labguvos, Įsruties, Stalupėnų, Geldapės ir Darkiemio gyventojų nutautinimo (nors 80% gyventojų yra lietuviškos kilmės) ir lietuviškų kaimų pavadinimų keitimo vokiškais. Ypač energingai Prūsų lietuvių draugijų taryba protestavo 1932 dėl vokiečių smurto prieš Vydūną. Tų pačių metų rudenį Prūsų lietuvių draugijų taryba nusiuntė memorandumą Europos tautinių mažumų kongresui Vienoje (Austrija), atkreipdama dėmesį į Mažosios Lietuvos germanizavimą, lietuvių tautinių interesų nepaisymą. 1935 Vokietijos valdžiai uždraudus lietuviškų kultūros draugijų veiklą, Prūsų lietuvių draugijų taryba užsidarė.

Vilius Ašmys