Pomezamas

Pomezãmas (lot. Pomesamus), legendinis personažas, paminėtas Erazmo Stellos knygoje De Borussiae antiquitatibus libri duo, 1518 [Apie Prūsijos senienas] kaip Videvučio vyriausias sūnus, kurio motina buvusi prūsė. Litalanui (jo motina buvo alanė) išvykus iš Prūsijos, Pomezanas su broliais Galingu (Galingus) ir Natangiju (Notangas) pasidalijo kraštą. Pomezanas, burtui lėmus, užėmė pajūrio dalį, buvusią arčiau Kulmo žemės, tuo metu gyvenamos germanų, kurių prūsai labiausiai bijojo. O kadangi Pomezanas turėjo miklią ranką bei narsią širdį, be to, sugebėjo sutelkti apie save daug žmonių, tai tikėjosi, kad tie žmonės jį apsaugos. Vėliau ta sritis buvo pavadinta jo vardu – Pomezanija. Juozas Jurginio nuomone, E. Stella siekęs įtikinti skaitytoją, kad šis kraštas nuo senovės gyventas vokieičų kilmės žmonių. Kazimieras Būga įrodė, kad lotyniškas Pomezanijos vardas reiškia Pamedė.

L: Jurginis J. Legendos apie lietuvių kilmę. V., 1971; Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. V., 2001, t. 2.

Jurgis Mališauskas