Erazmus Stella

Erazmus Stella (Erãzmas Stèla), tikr. Johann Stüler apie 1450 Leipcige 1521 IV 2, vokiečių istorikas. Humanistas. Leipcigo universiteto magistras (1488). Nuo 1513 Zwickau miesto (Vokietija), burmistras. Tarp 1501–1507 gyveno Karaliaučiuje pas Kryžiuočių ordino didįjį magistrą Konradą von Jungingeną; parašė 10 knygų apie Kryžiuočių ordiną (neišliko). Erazmus Stella – vienas pirmųjų autorių, rašiusių (lotynų kalba) apie prūsų buitį ir papročius. Keliaudamas ir medžiodamas su artimai pažįstamu iš Saksonijos kunigaikščių kilusiu priešpaskutiniu Ordino didžiuoju magistru Friedrichu (1498–1510), Erazmus Stella pamatė Prūsos savitumus. Paskatintas Pamedės vyskupo Hiobo von Dobenecko, parašė pavergtos Prūsos istoriją De Borussiae antiquitatibus libri duo, 1518 [Dvi knygos apie Prūsijos senienas]. Erazmus Stella – gotiškosios baltų kilmės teorijos pradininkas. Nepagrįstai įrodinėjo, kad vokiečiai buvę seniausieji Borusijos (Prūsos) rytinės dalies (Mažosios Lietuvos) gyventojai. Remdamasis VI a. gotų istoriku Iordanesu ir XV a. italų diplomatu Eneo Silvio Piccolomini, tvirtino esą gotai iškeliavo iš Skandinavijos, dalis jų – alanai, heruliai – po užkariavimų Romos imperijoje ir po hunų antplūdžio (IV a. II pusė–V a.) grįžo atgal ir apsigyveno Baltijos rytinėse pakrantėse. Erazmus Stella Prūsoje „surado“ ir sarmatų dalį – alanus (dabar osetinai). Anot jo, sarmatai esą lenkų protėviai. Iš tikrųjų sarmatai priklauso ne slavų, o iranėnų grupei. Monarchinės valdžios Prūsoje atsiradimui pagrįsti Erazmus Stella sugalvojo versiją apie Brutenį ir Vaidevutį (Vydevutį), kuris valdęs kraštą tarsi bičių šeimą, o vėliau jį padalijęs tarp 12 savo sūnų. Šie davę pradžią 12-ai prūsų giminių. Erazmus Stella aprašo prūsų tikėjimus, laidotuvių papročius. Jo pasakojimus paskelbė XVI a. kronikininkai S. Grunau, M. Stryjkovskis ir kiti apie prūsų senovę rašę autoriai. Erazmusą Stellą išpopuliarino XVII a. istorikas A.Vijūkas-Kojelavičius Lietuvos istorijoje.

Edvardas Gudavičius

Angelė Vyšniauskaitė