Pervalka

Pervelka, kaimas Kuršių nerijoje, Klaipėdos apskrityje, Nidos parapijoje.

Pérvalka, Pervelka (kuršininkų kopininkų Pèrvèlke, vok. Perwelk), kaimas Kuršių nerijoje, Klaipėdos apskrityje, Nidos parapijoje, Kuršių marių pakrantėje tarp Biržtvyno ir Pervalkos ragų, 32 km į pietus nuo Klaipėdos, 6 km į šiaurę nuo Preilos. Nuo seno gyventa vieta – likęs IX–X a. senkapis, rasta VII–VIII a. archeologinių dirbinių. Vietovė išgarsėjo nuo XVIII a. – iškirtus miškus slenkančios smėlio kopos daug kur sudarė ištisinį aukštą kopagūbrį su pertrūkiais ties Pervalka – patogiais ruožais lyguma vilkti sunkias valtis žvejoti į jūrą. Šioje vietoje būdavo pervelkama daug krovinių iš pajūrio į pamarį ir atgal. 1836–1844 čia įsikūrė pabėgėliai iš užpustyto Naglių kaimo. Ties skurdžiu žvejų kaimeliu ilgai išliko vėjo pustomos kopos, jos paliesdavo ir sodybas – apie 1890 valdžia gyventojams siūlė išsikelti iš smėlio niokojamo kaimo. 1900 XI 1 stiprios audros metu šiauriau Pervalkos apie 1 km pločiu pajudėjusi smėlio didelė masė pasiekė marias. Buvo sugadintas žvejo Niclauso namo stogas, smėlis užpylė sodus, tvoras, daržų plotus. Užbaigus kopų želdinimą (ties Pervalka pradėtą apie 1895) kaimas išliko. 1905 Pervalka laikyta Preilos padaliniu; joje buvo 18 gyvenamųjų pastatų, gyveno 110 žmonių. Pajūrio link nutiestas kelias žvejams (vok. Fischerweg) su vieta valtims pakrantėje. Mariose ties Žirgų ragu pastatytas svarbus švyturys. 1925 Pervalkoje veikė mokykla (Pervalkos pradinė mokykla), gyveno 153 žmonės, lankėsi poilsiautojai. 1933 Pervalka gavo kurorto teises, ten vasarodavo apie 100 žmonių. Veikė sklandymo mokykla, krautuvė, lietuviška mokykla ir vaikų darželis, karčema. Lietuvių veiklai vadovavęs žvejys Bastikis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu. 1939 gyveno 176 žmonės. Sovietinės kupacijoss metais Pervalka nugyventa, vėliau perdirbinėta kaip sovietinės kurortinės architektūros „pasiekimų“ pavyzdys: greta kapinių statyti linksmybių namai, senuosius žvejų namelius pakeitė gremėzdiški nauji statiniai, jie sudarkė senąją gyvenvietę.

Martynas Purvinas

Martin Buddrus

Iliustracija: Pervalkos žvejų senovinis dūminis namas ties pustomais smėlynais, XX a. pradžia / Iš MLEA

Iliustracija: Pervalkos kapinės tarp smėlio kopų, XX a. pradžia / Iš Mamerto Baranausko knygos „O nerija, lietuνiškoji, nuostabioji“, 2001

Iliustracija: Pervalkos švyturys, iki 1944 / Iš Jurgio Bučo knygos „Kuršių nerijos nacionalinis parkas“, 2001

Iliustracija: Iš senų laivų lentų ir kitokių atliekų statytas senas žvejų namas, 1992

Iliustracija: Atnaujintas namas Pervalkoje, 2000

Iliustracija: Pamarys ties Pervalka, apie 1930 / Iš Nijolės Strakauskaitės knygos „Kuršių nerija – Europos pašto kelias“, 2001

Pervalkos žvejų senovinis dūminis namas ties pustomais smėlynais, XX a. pradžia / Iš MLEA

Pervalkos kapinės tarp smėlio kopų, XX a. pradžia / Iš Mamerto Baranausko knygos „O nerija, lietuνiškoji, nuostabioji“, 2001

Pervalkos švyturys, iki 1944 / Iš Jurgio Bučo knygos „Kuršių nerijos nacionalinis parkas“, 2001

Iš senų laivų lentų ir kitokių atliekų statytas senas žvejų namas, 1992

Martynas Purvinas

Atnaujintas namas Pervalkoje, 2000

Martynas Purvinas

Pamarys ties Pervalka, apie 1930 / Iš Nijolės Strakauskaitės knygos „Kuršių nerija – Europos pašto kelias“, 2001