periodika

periòdika. Pirmieji periodiniai leidiniai Mažojoje Lietuvoje spausdinti vokiečių kalba. 1623 Karaliaučiuje pradėjo eiti Lorenzo Segebadės įsteigtas laikraštis Avisen oder wöchentliche Zeitung [Pranešimai, arba savaitės laikraštis]. Klaipėdoje 1817–1857 ėjo Mažajai Lietuvai skirtas dvisavaitinis laikraštis „Memelsches Wochenblatt“ [Klaipėdos savaitraštis]; paskui iki 1865 jis ėjo pavadinimu Bürgerzeitung [Piliečių laikraštis]. 1849 įsteigtas laikraštis „Memeler Dampfboot“ [Klaipėdos garlaivis], Klaipėdoje leistas net iki 1944. Pirmasis periodinis leidinys lietuvių kalba – 1823–1825 Karaliaučiaus misijų draugijos Tilžėje spausdintas žurnalas „Nusidavimai Dievo karalystėje“. 1832–1921 leistas jo tęsinys – „Nusidavimai apie Evangėlios prasiplatinimą tarp žydų ir pagonų“. Pirmuoju lietuvišku laikraščiu laikomas visuomeninis-politinis savaitraštis „Lietuvininkų Prietelis“, ėjęs 1849 IV 5–1849 XII (redaktorius Rudolfas Andreas Zippellis). 1849 VII 4 Frydrichas Kuršaitis Karaliaučiuje išleido politinį savaitraštį Keleiwis isz Karaliaucziaus Broliams lietuwininkams Žines parnesząs, kuris ėjo iki 1880. Vietoj jo Adomo Einaro pradėtas leisti laikraštis „Naujasis keleivis“ 1883–1924 ėjo pavadinimu Tilžės keleivis. 1883 atkurtas savaitraštis Keleiwis <…> vėliau tapo laikraščio „Konzervatyvų Draugystės Laiškas“, ėjusio 1880–1918 Priekulėje (1880–1882 vadinosi Tiesos prietelius), priedu. 1849 prie W. Sommerfeldo redaguojamo savaitraščio Dorfzeitung für Preussen [Kaimo laikraštis Prūsijai] pradėjo eiti lietuviškas priedas. Mokytojas Mauras Pucas 1851 leido laikraščio Die freie Gemeinde [Laisvoji bendruomenė] lietuvišką priedą „Lietuviškas prielaiškas“. 1852–1879 Klaipėdoje leistas savaitraštis vokiečių ir lietuvių kalba Memeler Kreisblatt [Klaipėdos apskrities laikraštis], 1861 Šilutėje pradėtas leisti savaitraštis lietuvių ir vokiečių kalbomis Šilokarčemos apsakymas (vokiškai Heydekruger Anzeiger). 1862 vietoj jo išėjo savaitinis valdžios laikraštis Heydekruger Kreisblatt [Šilokarčemos apskrities laikraštis], kuris vokiečių ir lietuvių kalbomis ėjo iki 1898, vokiečių kalba – iki 1920. 1861–1862 Karaliaučiuje Gustavo Adolfo draugija leido laikraštį „Paslas“, 1862 Įsrutyje – „Lietuviškas laiškas“, 1863–1864 Šilutėje – savaitraštį „Lietuvininkų paslas“. 1875 Tilžėje išėjo evangelikų liuteronų žurnalas „Pasiuntinystės laiškelis“ (nuo 1900 vadinosi Pasiuntinystės laiškelis, arba Bitelė…), leistas iki 1906, vietoj jo 1907–1922 ėjo „Pasiuntinystės knygelės“. 1877 Klaipėdoje pasirodęs laikraštis Lietuviška ceitunga ėjo net iki 1939 (nuo 1932 dienraštis). 1880–1912 ėjo tęstinis žurnalo tipo leidinys vokiečių kalba „Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft“ [Lietuvių literatūros draugijos pranešimai]. Klaipėdoje ir kitur 1881–1939 ėjo evangelikų liuteronų savaitraštis lietuvių ir vokiečių kalbomis „Pakajaus paslas“. Priekulėje 1881–1882 ėjo laikraštis „Lekiantieji laiškai“, Ragainėje ir Karaliaučiuje 1884–1886 – „Lietuviškas politiškas laikraštis“ (nuo 1885 – Žiūronas), Ragainėje ir Tilžėje 1884–1887 – „Nemuno sargas“, Tilžėje 1886–1887 – „Garsas“, 1887–1888 – „Liuteronas“, Ragainėje 1889–1890 – „Naujos žinios“, 1890–1923 Tilžėje – „Nauja lietuviszka Ceitunga“, Bitėnuose 1894 leistas savaitraštis Ūkininko prietelis, Tilžėje 1896–1899 – „Lietuviszkas laiszkas“ bei „Auszra: Broliams lietuwininkams ant naudos ir pamokslo“ su keliais priedais. Visi jie spausdinti gotikinėmis raidėmis ir skirti Mažosios Lietuvos lietuvininkams. XIX a. pabaigoje Mažojoje Lietuvoje pradėjo eiti ir lietuviški periodiniai leidiniai, skirti Didžiosios Lietuvos skaitytojams. 1883 kovo mėn. pasirodė pirmasis lietuviškas periodinis leidinys lotynišku raidynu „Aušra“, spausdintas Ragainėje bei Tilžėje, ėjo iki 1886. 1887–1890 Tilžėje ėjo žurnalas Šviesa, 1889–1905 žurnalas „Varpas“, Tilžėje – Žemaičių ir Lietuvos apžvalga (1889–1896), Ūkininkas (1890–1905), Tėvynės sargas (1896–1904), Žinyčia (1900–1902), „Naujienos“ (1901–1903), „Kryžius“ (1903–1904). Bitėnuose 1891–1893 ėjo satyrinis žurnalas Tetutė, 1900–1902 gotikinėmis ir lotyniškomis raidėmis spausdintas žurnalas Saulėteka. Tilžėje 1903–1904 ėjo religinis laikraštis Iš gyvasties versmės, 1903 – antialkoholinei propagandai skirtas laikraštis Smarkininko krykštavimas. XIX a. pabaigoje Mažojoje Lietuvoje išspausdinti pirmieji lietuviški socialistinės bei socialdemokratinės pakraipos leidiniai: 1894 Bitėnuose – „Lietuviškas darbininkas“, 1896–1899 Tilžėje ir Bitėnuose – „Lietuvos darbininkas“, 1899 Bitėnuose – „Aidas Lietuvos darbininkų gyvenimo“, Tilžėje – žurnalas Darbininkų balsas (1901–1906), „Draugas“ (1904) bei „Darbininkas“ (1905–1906). Po lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo 1904 Didžiajai Lietuvai skirtų laikraščių ir žurnalų leidimas Mažojoje Lietuvoje nutrūko. Tilžėje 1903–1910 leistas laikraštis „Pasiuntinystės laiškas“, 1904–1908 – „Pasiuntinystės prietelis“, 1907 – „Tėvynės balsas“ (išėjo 2 numeriai). Karaliaučiuje 1908 ėjo „Lietuviškai konservatyviškas laikraštis“. Tilžėje ir kitur 1904–1939 ėjo evangelikų liuteronų žurnalas „Pagalba“, 1907–1922 – žurnalas „Pasiuntinystės knygelės“, 1909 – laikraštis „Birutė“ (1915–1920 ėjo Klaipėdoje). Ten pat 1909–1910 Martynas Jankus leido pirmąjį Mažosios Lietuvos dienraštį „Dienos lapas“. 1911–1914 Klaipėdoje leista „Apžvalga“, Tilžėje 1911–1914 laikraštis „Organas Lietuviškos Skyrimo draugystės“, 1912–1913 – „Lietuviškai-vokiškas savaitraštis“ (1913–1914 vietoj jo ėjo Prūsų Lietuvos savaitraštis) bei mėnesinis laikraštis Sūkurys, 1914 – laikraštis „Mūsų gyvastis“. Priekulėje 1914–1915 leistas „Metinis Pasiuntinystės laiškelis“. Tilžėje Vydūnas leido savo teosofinius periodinius leidinius: 1905–1909 – „Šaltinis“, 1911–1914 – „Jaunimas“, 1915 – „Naujovė“, 1921–1925 – „Darbymetis“. 1919 Tilžėje pradėtas leisti „Prūsų lietuvių balsas“ 1920–1923 ėjo Klaipėdoje; 1924 jį pakeitęs „Lietuvos keleivis“ ėjo iki 1939. Tilžėje 1919–1921 ėjo laikraštis vokiečių kalba „Litauische Warte“ [Lietuvos sargas], 1920–1922 – „Rytojus“, 1922 – „Alyvų lapas“, 1923–1924 – „Laukininkas“. 1929 Tilžėje, Karaliaučiuje bei Berlyne ėjo laikraštis „Laisvas žodis“, Tilžėje – „Pakajaus paslas“, 1931 – „Litauische Stimme“ [Lietuvių balsas]. 1919–1940 nemažai Mažajai Lietuvai skirtų periodinių leidinių leista Klaipėdoje (dar Klaipėdos krašto periodika). 1992 Vilniuje pradėjo eiti Mažajai Lietuvai skirtas laikraštis „Donelaičio žemė“. Daugelyje krašto periodinių leidinių vokiečių kalba (periodikos sąrašas) gausu žinių apie Mažąją Lietuvą ir jos žmones.

Vytas Urbonas

Iliustracija: Pirmojo lietuviško laikraščio „Nusidavimai apie Evangelios prasiplatinimą tarp Žydų ir Pagonų“ antraštė, 1832 / Iš knygos „Lietuνos istorija“, redaktorius Adolfas Šapoka, 1936

Iliustracija: Laikraščio „Prūsų Lietuvių Balsas“, 1922 VIII 11, Nr. 185, antraštė

Iliustracija: Laikraščio „Klaipėdiškis“, 1932 IV 24, Nr. 3, antraštė

Iliustracija: „Rytojus“ – tautinės krypties laikraščio, leisto 1920–22 Tilžėje, antraštė, 1921