pelkininkų kaimai

pélkininkų káimai nuo seno kūrėsi pelkių pakraščiuose, sodybas dėstant sausesnėse pakilumėlėse, upelių pakrantėse. Dar Kryžiuočių ordinas siekė įsitvirtinti Nemuno deltoje ir kitur, kontroliuoti svarbiausias vietoves, panaudoti įvairius išteklius. Pvz., Lauknos kaip Laukiškos pilies palivarkas buvo įkurtos sausame kalvagūbryje tarp pelkynų. Palaipsniui sausinant drėgnus plotelius įkurta daug pelkininkų kaimų Pakalnės ir Labguvos apskrityse. Būdingas pelkininkų kaimas buvo Vabalai, įsikūrę sausesniame ruoželyje tarp Minijos upės ir Aukštumalos pelkės. Pelkininkų kaimų gyventojai sausindavo ir savo reikalams naudojo žemapelkių lengviau kultūrinamus plotelius, paversdavo juos arimais bei pievomis. Buvusią pelkininkų kaimų gausą atspindi vietovardžiai Pelkaviai, Pabaliai, Balynai, Paplyniai, Papelkiai, Užbaliai, Daupelkiai, Griežpelkiai ir kiti. Nusausinus kaimo valdas bei apylinkes dažnas pelkininkų kaimas vėliau virsdavo įprastiniu laukininkų ar pievininkų kaimu kaip, pvz., intensyviai įsisavintoje Tilžės žemumoje. Pelkininkų kaimai neretai prekiaudavo savo valdose iškastomis durpėmis, nuomodavo plotelius atokesnių smiltynų gyventojams, atvykdavusiems pasikasti durpių kurui ar kitiems reikalams.

Martynas Purvinas