Nemuno garlaiviai

keleiviniai ir krovininiai garlaiviai Nemuno žemupyje.

Nẽmuno gárlaiviai, XX a. Nemuno žemupyje keleivių gabenimu ir krovinių gabenimu garlaiviais užsiėmė šios bendrovės ir savininkai: Dampfer-Aktien-Gesellschaft Wischwill [Viešvilės garlaivių akcinė bendrovė], Tilsiter Dampfer-Verein A.G. [Tilžės garlaivių draugija, AB], A. Gerlacho įpėdiniai, K. Krantzas, R. Preugschatas (Preikšaitis), G. Reckas, R. Schubertas. Tarpukariu daug Nemuno garlaivių valdė Ostdeutsche Dampfschiffahrt G.m.b.H, Tilsit [Rytų vokiečių garlaivių susisiekimo bendrovė]. Tuomet Tilžės laivininkas Schlentheris dar turėjo karuselę bei kitus pasilinksminimų paviljonus miesto aikštėje (ten žaisdavo ne vienas Schlentherio garlaiviu į Tilžę su tėvais iš kaimo atplaukęs vaikas, kol jo tėvai apsipirkdavo ar pasėdėdavo užeigoje). Plaukiojimas Nemuno garlaiviais, sustojant mažesnėse gyvenvietėse tiesiog prie kranto, buvęs įprastas dalykas (pvz., Tilžės žvejas Maxas Buddrus garlaiviu iš Nemuno deltos atsiveždavo mažų žuvelių, kurias naudodavo kaip jauką žvejyboje). Kadangi Nemuno garlaivių būdavo nemažai, tai sukeldavo savitų rūpesčių: XIX a. pabaigoje Gilijos pakrančių prižiūrėtojai skundėsi, esą greitai plaukę garlaiviai sukeliantys bangas, ardančias apsauginius pylimus krantuose. Tada skaičiuoti patirti nuostoliai, papildomos išlaidos pylimo remontui, reikalauta kompensacijų iš valstybės.

L: Schickert G. Wasserwege und Deichwesen in der Memelniederung. Königsberg. 1901; Thomaschky E. Wasserwanderführer durch das nördliche Ostpreussen und das Memelland. 1933.

Martin Buddrus