nelaimės

neláimės. 1303 visoje Prūsoje įvyko žemės drebėjimas. 1322–1323 žiemą dideli šalčiai iššaldė beveik visus vaismedžius. 1352 nuo maro per 4 mėnesius mirė 5078 žmonės, o 1549 Karaliaučiuje ir Prūsijos kunigaikštystėje – 15 000. 1427 buvo didelė sausra: nuo Velykų iki rugpjūčio visai nelijo. 1709 sausyje didelis šaltis: parkuose nušalo reti medžiai, gegužės pradžioje dar važiavo rogėmis per Baltijos jūrą; padariniai: blogas javų ir kitas derlius, badas, maisto pabrangimas. 1807 Karaliaučiuje mirė 10 tūkst. žmonių nuo dėmėtosios šiltinės ir dizenterijos. 1818 I 17 kraštą nusiaubė uraganas (gal lydėtas žemės drebėjimo, kuris pakeitė gruntinio vandens lygį šuliniuose). Tada Tilžės apskrityje griūvantis bokštas nuvertė Žilių bažnyčią; sugriauti 64 gyvenamieji namai, 1221 ūkinis pastatas, 21 vėjo malūnas; daugybė statinių apgriauta, užmušta daug naminių gyvulių, žuvo daug turto. Gumbinės apygardoje tada iš viso sugriauta 480 gyvenamųjų namų, 5528 ūkiniai pastatai, 109 malūnai; nuostoliai įvertinti 1 706 639 reichstaleriais. Karaliaučiaus apygardą nelaimės palietė dar labiau: ten sugriauta 119 visuomeninių pastatų, 6366 gyvenamieji namai, 11 099 ūkiniai pastatai, 136 karčemos, 49 kalvės, 62 malūnai; nuostoliai įvertinti 4 216 892 reichstaleriais (įskaičiuojant ir miškams padarytą žalą). 1825 didelis potvynis prie Patilžių apsėmė laukus ir ganyklas. 1829 audra iš vakarų: daug apsemta, ledų sangrūdos prie tiltų, po vandeniu atsidūrė Karaliaučiaus universiteto žemutiniai aukštai. 1831 prasidėjus choleros epidemijai susirgo 2220 žmonių, iš jų 1327 mirė. Per choleros epidemiją 1866 susirgo 3967 žmonės, iš jų 2671 mirė. Nelaimės atsispindėjo ir krašto žmonių papročiuose: esą buvę būdų nuo jų apsisaugoti.

Dar skaitykite gamtinės nelaimės.

L: Didszun G. Ostpreußisches Ahnenerbe. Leer, 1956; Albinus R. Königsberg Lexikon, V., 2001.

MLEA

Martynas Purvinas