gamtinės nelaimės

gamtnės neláimės. Mažosios Lietuvos gyventojus vargindavo įvairios gamtinės nelaimės, dalį jų (itin šaltas žiemas, sausringas vasaras ir kita) patirdavo ir gretimų kraštų žmonės. Būta ir vietinių gamtinių nelaimių, niokojančių mažesnius plotus: potvyniai su ledonešiais (ypač ryškūs Nemuno deltoje), viesulai, audros (pavojingesnės Kuršių marių ir Baltijos jūros žvejams) bei kitos. Didesnės gamtinės nelaimės (sausros ir kita) pakenkdavo žemės ūkiui, atsiliepdavo krašto gyvenimui (senovėje nederlingus metus lydėdavo badas, ligų epidemijos ir kita). Sausros ir nederliai Prūsijoje buvo 1409, 1473–74 („tada patį Nemuną ties Ragaine perbristi galėjo“), 1585 ir kitais metais. Minėtos ypač rūsčios žiemos, kai užšaldavo visa Baltijos jūra (1607 gegužės 15 d. prie Dancigo dar buvo ledo). Būta net žemės drebėjimų: 1091, 1195, 1230, 1443, 1445, 1571, 1572, 1601 (pastarasis apgadino pastatus Prūsijoje ir Vakarų Lietuvoje). Vien XVII a. minėti uraganai – didžiosios audros 1601, 1625 (tada „Lietuvos miestuose bažnyčios ir namai sugriauti iki pamatų“), 1630–31, 1649, 1653, 1669 (tada visiškai sugriauta Šventojo Vaitiekaus bažnytėlė, nuo XIII a. pabaigos stovėjusi Sembos pusiasalio pakrantėje), 1681, 1693, 1696.

L: Bukantis A. Neįprasti gamtos reiškiniai Lietuvos žemėse XI–XX amžiuose. V., 1998.

Martynas Purvinas