naudingosios iškasenos

naudngosios škasenos. Prieškariu statyboms ir kitoms reikmėms naudotos paviršiuje randamos žaliavos – molis, priemolis, smėlis, žvyras, rieduliai, kalkių tufas, kurioms ypatingų tyrimų nereikėjo. Apie naudingųjų iškasenų telkinius ir jų eksploataciją žinių neišliko. Daugiau tirtas gintaras ir durpės. K. Andrė 1920 naudingųjų iškasenų apžvalgoje pateikė jų atsargų duomenis, siūlė dirvų tręšimui naudoti glaukonitinį smėlį. Po Antrojo pasaulinio karo 1948 pradėti geologiniai darbai gintaro telkinyje, vėliau ieškota molio, žvyro ir kitų statybinių medžiagų. Karaliaučiuje permo nuogulose rastas 170 m storio akmens druskos klodas, nustatytas vidutinis kambro nuogulų naftingumas. Dabar Mažojoje Lietuvoje svarbiausios naudingosios iškasenos: nafta, rusvosios anglys, durpės, akmens druska, statybinės medžiagos (molis, žvyras, smėlis), gintaras ir mineralinis vanduo. Naftos paieškos prasidėjo 1960, tada naftos pėdsakų aptikta ties Gumbine, o degiųjų dujų – dar 1950–1953 Stoniškių gręžinyje. Dabar yra per 14 telkinių, iš kurių 11 patvirtintos atsargos. Naftingumas susijęs su vidutinio kambro Deimenos serijos smiltainiais. Nafta geros kokybės, lengva, dervinga, parafininga. Sluoksnio storis 35–100 m, naftos slėgis sluoksnyje siekia 21,7–26 Mpa, tankis 0,805–0,847 g/cm³, debitas – 140–281 m³/parą. Telkinių gylis didėja iš rytų į vakarus nuo 1900–2100 m Kutkiemyje iki 2690 m Jučiuose. 6 naftos telkiniuose yra degiųjų dujų, kurių daugėja vakarų link. Dujos azotinės-angliavandenilinės, turi 54,16–79,08% metano, iki 12,38% propano ir iki 5,33% butano. Eksploatuojant naftą dujos nesurenkamos. Rusvųjų anglių randama neogeno nuogulose, pradėta žvalgyti 1968. Ištirtas telkinys Kramavoje, į pietus nuo Rūsių. Užima 8,5 km² plotą, atsargos siekia 26,8 mln. tonų. Anglys limninio tipo, labai peleningos (vid. 25,4%), tinkamos mineralinio vaško, humofoso, kuro briketų ir kita gavybai. Mamonovo (Šventapilės) telkinyje jų atsargos sudaro 37 mln. tonų. Telkiniai neeksploatuojami. Mažojoje Lietuvoje yra 19 išžvalgytų durpių telkinių, kurių atsargos sudaro 171,6 mln. t, tačiau eksploatuojami tik 3. Vyrauja aukšto suirimo laipsnio (25–45%) žemapelkių durpės. Daugiausia naudojamos kurui ir žemės ūkyje. Durpių didli klodai glūdi Nemuno deltoje, Kuršių marių rytinėje pakrantėje (dar skaitykite durpininkystė). 1958–1960 nustatytas 1,7 m storio produktyvus (apie 500 kg/m³) fosforitų sluoksnis. Tai perspektyvios naudingosios iškasenos (fosforo ir kalio trąša, ypač rūgščiose dirvose), kurias galima išgauti kompleksiškai. Kreidos uolienose fosforitai susiję su apatinės kreidos ir cenomanio smėlingomis nuosėdomis, slūgsančiomis 100–130 m gylyje. Akmens druskos rasta 1956 Pietų Karaliaučiaus atraminiame gręžinyje 1000 m gylyje. Paplitusi beveik visame krašte, viršutinio permo Priegliaus svitoje. Sluoksnį sudaro halitas, anhidritas, mažiau dolomito ir gipso. Storis 209 m, slūgso 650–1045 m gylyje, gilėja pietvakarių kryptimi. Išžvalgytame Gumbinės telkinyje akmens druskos atsargos sudaro 1597,7 mln. tonų. Druska turi iki 95,56% NaCl, tinka Ekstra klasės valgomosios druskos gamybai. Kai kuriuose gręžiniuose kartu randama kalio druskų (polihalitas, silvinas, karnalitas). Jomis praturtintas 32,6 m storio sluoksnis, kuriame šios druskos sudaro 3,6 m storio tarpsluoksnius. Kalio juose yra iki 9,7%. Molio telkinių išžvalgyta 10 (atsargos sudaro 24,6 mln. m³), eksploatuojami 6 (atsargos 19,3 mln. m³), kasmet išgaunant iki 0,2 mln. m³. Statybinio žvyro išžvalgyta 21 telkinys, patvirtintos atsargos sudaro 154,2 mln. m³. Eksploatuojami 8 telkiniai, per metus iškasama daugiau kaip 5 mln. m³. Smėlio yra 12 telkinių, atsargos 33,7 mln. m³, eksploatuojami 6, kurių metinė produkcija 0,4 mln. m³. Neogeninis kvarcinis ir glaukonitinis smėliai kol kas nenaudojami. Stoniškių karjere sovietinės okupacijos metais kurį laiką kasta opoka. Kitų statybinių medžiagų, ypač magminių ir karbonatinių, Mažojoje Lietuvoje nėra, todėl skalda ir rišamosios medžiagos įvežamos. Palvininkų gintaro telkinys – didžiausias pasaulyje. Jo atsargos sudaro 128 300 t, per metus išgaunama iki 700 t. Ten kasama atvirame karjere (praeityje ir šachtose). Produktyvus Prūsų svitos (viršutinis eocenas) mėlynosios žemės 7–11 m sluoksnis. Gintaringumas apie 1,4 kg/m³. Perspektyvi beveik visa vakarinė Sembos pusiasalio dalis. Mineralinis ir brominis vanduo paplitęs šiaurinėje Sembos pakrantėje apatinio-vidurinio devono nuogulose ir priklauso chloridiniam natrio-kalcio tipui. Atsargos 3 plotuose sudaro 1402 m³ per parą. Debitas – apie 397 m³/parą. Bendra mineralizacija – 113–139 g/l, yra iki 350–460 mg/l bromo. Jam ypač perspektyvūs kambro vandeningi horizontai. Gėlas požeminis vanduo ilgą laiką naudotas tik iš kvarterinį sluoksnį siekusių šulinių, vėliau gręžti gilesni gręžiniai. 1930 Tilžės vandenvietėje išgręžtas 564 m gylio gręžinys.

Vladas Katinas

Vincentas Korkutis

Iliustracija: Palvininkų gintaro kasykla (Semba), 1966 / Iš MLEA

Iliustracija: Naftos gręžinys prie Gumbinės, 1962

Iliustracija: Horizontaliai sluoksniuoto kvarcinio smulkiagrūdžio smėlio šlaitas – Baltijos jūros krantas prie Rūsių (Semba), 1954

Iliustracija: Palvininkų gintaro telkinio geologinis pjūvis: 1 – kvarteras – smėlis su žvyro ir gargždo intarpais; 2 – neogenas (Anykščių horiz.) – šviesus kvarcinis smėlis su aleurolito linzėmis; 3 – oligocenas (Palvės svita) – glaukonitinis smėlis su fosforitinėmis konkrecijomis ir perklostytu gintaru; 4 – eocenas (Prūsų svita) – aleurolito ir molio persisluoksniavimas, aptinėje dalyje šviesus kvarcinis dribsmėlis; 5 – „mėlynoji žemė“ – glaukonitinis smėlis su dideliu kiekiu gintaro ir molingo aleurolito linzėmis; 6 – „tuščioji žemė“ – glaukonitinis smėlis su fosforitinėmis konkrecijomis ir aleurolito linzėmis; 7 – eocenas (Alkos svita) – „žaliasis molis“ – aleurolito ir molio persisluoksniavimas su glaukonitiniu smėliu

Iliustracija: Atodangos Sembos pusiasalio krantuose ties Didžiaisiais Kuršiais, 2001

Iliustracija: Gintaras Prūsos ir Rytprūsių kultūroje: gintaro kabučiai, rasti IV–V a. Baitų kapinyne / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų

Iliustracija: Gintaras Prūsos ir Rytprūsių kultūroje: karolių apvara (gintaras, stiklas, geležis), rasti IV–V a. Baitų kapinyne / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų

Iliustracija: Rankinis gintaro apdirbimas Karaliaučiaus gintaro dirbtuvėse, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Gintarinis bokalas, kaustytas (puoštas) sidabru (14,5×10,5), pagamintas Karaliaučiuje XVII a., saugomas Berlyno valstybinėje saugykloje / Iš MLEA

Iliustracija: Gintarinė dėžutė (gintaras, medis, metalas, 21×23,5), pagaminta Karaliaučiuje XVII a., saugoma Berlyno valstybinėje saugykloje / Iš MLEA

Iliustracija: Neotektoninis žemėlapis

Iliustracija: Priegliaus vandens kelias, 2004

Iliustracija: Priegliaus vandens kelias, 2004

Iliustracija: Keliolika valčių ir narai ruošiasi rinkti gintarą iš jūros dugno ties Bruzdava, XIX a. / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Gintaro gaudytojas, 1935 / Roberto Schmidto leidyklos Klaipėdoje atvirukas iš Viktoro Raševskio rinkinio