mokslo draugijos

mókslo draugjos Mažojoje Lietuvoje pradėjo steigtis XVIII a. viduryje Königliche deutsche Gesellschaft zu Königsberg [Karaliaučiaus karališkoji vokiečių draugija] (1741–1904?) tyrė Prūsijos tautų istoriją, kalbą, literatūrą, leido mokslinius žurnalus, paskelbė lituanistikos ir prūsistikos darbų. 1789 Marunge įkurta Königliche physikalisch-ökonomische Gesellschaft [Karališkoji fizikos-ekonomikos draugija] 1799–1944 (?) veikė Karaliaučiuje. Vėliau įsteigtos archeologijos, istorijos ir kraštotyros mokslo draugijos: Altertumsgesellschaft Prussia [Prūsijos senovės draugija], įkurta 1844 Karaliaučiuje (veikė iki 1944), Altertumsgesellschaft Insterburg [Įsruties senovės draugija]. Nuo XIX a. vidurio pradėjo rastis įvairių mokslo šakų mokslo draugijų – Karaliaučiaus geografų draugija (XIX a.– 1904?), Karaliaučiaus politechnikos draugija (1845–1904?), Tilžės politechnikos draugija (1853–1944?). Medicinos mokslo problemoms nagrinėti Karaliaučiuje 1808 įkurta Physikalisch-medizinische Gesellschaft [fizikos-medicinos draugija], 1851 V 21 – Verein für Wissenschaftliche Heilkunde Königsberg [Karaliaučiaus mokslinė medikų sąjunga]. Pirmoji pasaulyje lituanistikos tyrimo mokslo draugija – Tilžėje 1879 įkurta Lietuvių literatūros draugija (vok. Litauische literarische Gesellschaft) turėjo tikslą studijuoti lietuvių kalbą, tautosaką, kultūrą, istoriją, raštiją ir literatūrą, saugoti ir propaguoti kultūros paminklus. Reikšmingą kultūrinę švietėjišką veiklą išplėtojo draugija „Birutė“ (1885–1914; centras Tilžėje). Mažosios Lietuvos etninę kultūrą 1883–1887 tyrė Vilniuje veikęs Rusijos geografų draugijos Šiaurės Vakarų skyrius.

L: Kaunas D. Mažosios Lietuvos bibliotekos. V., 1987; Milius V. Mokslo draugijos ir lietuvių etnografija. V., 1993.